NAUJAUSIŲ ENDOMETRIOZĖS GYDYMO GALIMYBIŲ APŽVALGA: NEVAISINGUMO PROBLEMA

189 Žurnalo tinklalapis: https://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Laura Kasperiūnaitė, el. p. [email protected] SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2025, 35 tomas, Nr.7, p. 189-191 DOI: https://doi.org/10.35988/sm-hs.2025.346 APŽV ALGA / REVIEW Raktažodžiai: endometriozė, nevaisingumas, in vitro apvaisinimas, antioksidantai, biomarkeriai. Santrauka Endometriozė – tai lėtinė uždegiminė ginekologinė liga, kai endometriumo audinys išveša už gimdos ribų. Liga paveikia iki 10 % vaisingo amžiaus moterų visame pa- saulyje ir yra viena iš pagrindinių nevaisingumo prie - žasčių. Dirbtinis apvaisinimas yra pagrindinis pasirinki- mas moterims, sergančioms endometrioze, o kiaušidžių stimuliavimo metodų, kriokonservavimo ir genetinių tyrimų pažanga reikšmingai padidina sėkmės rodiklius. Personalizuoti pagalbinio apvaisinimo (ang. in vitro ferti- lisation, IVF) protokolai bei naujos technologijos, tokios kaip laiko sekimo vaizdai ir dirbtinis intelektas, tobulina embrionų atranką ir gydymo rezultatus. Farmakologinė terapija apima hormoninius ir priešuždegiminius prepa- ratus, padeda valdyti endometriozę ir išsaugoti vaisin - gumą. Antioksidantai, tokie kaip vitaminai C ir E, cinkas, selenas, kurkuminas ir resveratrolis, mažina oksidacinį stresą ir uždegimą. Naujausi gydymo metodai, nukreipti į specifinius molekulinius kelius, bei biožymenys, tei- kia galimybių ankstyvai diagnostikai ir personalizuotam gydymui. Vis dėlto, reikalingi tolesni tyrimai, siekiant optimizuoti šių metodų efektyvumą ir ilgalaikį poveikį. Įvadas Endometriozė yra viena iš pagrindinių moterų nevai - singumo priežasčių, paveikianti iki 10 % vaisingo amžiaus moterų visame pasaulyje. Ankstesni tyrimai parodė, kad maždaug 25–50 % nevaisingų moterų serga endometrioze, o apie 30–50 % moterų, sergančių endometrioze, yra ne - vaisingos [1]. Endometriozės patogenezėje vyraujantis lėtinis uždegiminis procesas, anatominiai pakitimai, hor - monų disbalansas sutrikdo moters reprodukcinę sveikatą . Chirurginės intervencijos šalinant sąaugas ir kiaušintakių nepraeinamumą bei hormonų terapija anksčiau buvo pa - grindiniai endometriozės gydymo metodai [2]. Tačiau šie metodai dažnai neduoda pakankamo rezultato, sprendžiant su endometrioze susijusio nevaisingumo problemą. Naujau- sios pagalbinio apvaisinimo galimybės ir endometriozės patofiziologijos supratimas leidžia personalizuoti gydymo strategijas ir gauti palankesnius rezultatus. Tyrimo tikslas – išanalizuoti mokslinę literatūrą apie naujausius gydymo metodus, skirtus moterims, sergančioms endometrioze ir susiduriančioms su nevaisingumu. Tyrimo medžiaga ir metodai Literatūros apžvalga atlikta naudojantis PubMed duo - menų baze. Visateksčiai straipsniai buvo pasirinkti, jei jų pavadinimas, santrauka ar reikšminiai žodžiai rodė, kad tyrimas atitinka šios apžvalgos tikslus. Paieškoje naudoti raktažodžiai: endometriozė, nevaisingumas, in vitro apvai- sinimas, antioksidantai, biožymenys (angl. endometriosis, infertility, in vitro fertilisation, antioxidants, biomarkers). Tyrimo rezultatai Dirbtinio apvaisinimo naujovės. Pagalbinis apvaisini- mas (ang. In vitro fertilisation, IVF) tapo pagrindinis gydymo pasirinkimas moterims, susiduriančioms su endometriozės sukeltu nevaisingumu, kai chirurginis ar medikamentinis gydymas nepadeda atkurti vaisingumo. Tačiau chirurginis gydymas, po kurio atliekamas IVF su kiaušidžių stimulia - cija, tinkamas tik esant minimaliai ar lengvai endometriozei. Vidutinio sunkumo ar sunkiais ligos atvejais būtina atidžiai įvertinti kiaušidžių rezervą, nes operacija gali negrįžtamai sumažinti oocitų atsargas, sukelti randų ar išeminio pažei- dimo zonas [1,5]. Dėl šios priežasties chirurginis gydymas dažnai nerekomenduojamas [3]. NAUJAUSI Ų ENDOMETRIOZĖS GYDYMO GALIMYBIŲ APŽVALGA: NEVAISINGUMO PROBLEMA Laura Kasperiūnaitė1, Ieva Radavičiūtė2 1Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Klinikinės medicinos institutas, Skubios medicinos klinika, 2Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Klinikinės medicinos institutas, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinika 190 Kiaušidžių stimuliavimo metodų, kriokonservavimo ir genetinių tyrimų pažanga ženkliai pagerino IVF sėkmės rodiklius. Be to, endometriumo receptyvumo analizė (ang. endometrial receptivity analysis, ERA) suteikė galimybę individualizuoti embriono perkėlimo laiką, didinant implan- tacijos ir bendros sėkmės tikimybę [3,7]. Naujausios technologijos, tokios kaip laiko sekimo vaizdai ir dirbtinio intelekto integracija, padeda dar labiau tobulinti embrionų atranką ir pagerinti IVF rezultatus. Perso- nalizuoti IVF protokolai, pritaikyti moterų, sergančių endo- metrioze, hormoninei ir uždegiminei būklei įvertinti, sulaukia vis daugiau dėmesio, tačiau reikalingi tolesni tyrimai [1,5]. Farmakologinė terapija. Hormoninė terapija, apimanti GnRH (gonadotropiną atpalaiduojančio hormono) agonistus (pvz., Elagolix, Letrozole), geriamuosius kontraceptikus ir progestinus, yra pagrindinė endometriozės valdymo prie- monė. Nors šie vaistai veiksmingai slopina endometriozės židinius ir padeda malšinti ilgalaik į skausmą, jie taip pat laikinai slopina vaisingumą. Tačiau ilgalaikis endometriozės židinių aktyvumo slopinimas gali sulėtinti ligos progresa - vimą ir padėti išsaugoti vaisingumą ateityje [4]. Naujausi tyrimai rodo, kad hormoninių preparatų derini- mas su antioksidantais gali būti naudingas, nes sumažina ok- sidacinį stresą ir uždegimą. Tai gali prisidėti prie vaisingumo išsaugojimo ir pagerinti moterų, sergančių endometrioze, gydymo rezultatus [4,6]. Antioksidantų vaidmuo. Dymanowska-Dyjak ir kitų pu- blikuotame straipsnyje analizuojamas antioksidantų vaidmuo gydant nevaisingumą, susijusį su endometrioze. Antioksi- dacinėmis savybėmis pasižymi vitaminai, mikroelementai, natūralios medžiagos [6]. Vitaminai C ir E pasižymi gebėjimu sumažinti oksidacinio streso (OS) žymenis, tokius kaip reaktyviosios deguonies rū- šys (ROS), bei sustiprinti antioksidacinių fermentų veiklą [6]. Ypač svarbūs mikroelementai yra cinkas ir selenas. Cinko trūkumas siejamas su sutrikusia kiaušialąsčių funkcija ir mažesne pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybe, sergant endometrioze. Selenas, kaip antioksidacinių fermentų su - dedamoji dalis, padeda palaikyti sveiką folikulogenezę ir kiaušialąsčių kokybę [6]. Natūralios medžiagos, tokios kaip kurkuminas ir resvera- trolis, taip pat parodė teigiamų rezultatų. Kurkuminas mažina uždegimą, lėtina endometriozės židinių augimą ir gerina kiaušialąsčių funkciją gyvūnų modeliuose [9]. Resveratrolis pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybė- mis, gerina gimdos gleivinės kokybę ir slopina pažeidimų progresavimą. Tačiau tyrimuose su žmonėmis jo poveikis dažnai buvo vertinamas kartu su kitais gydymo metodais, todėl būtina atlikti daugiau tyrimų, siekiant įvertinti jo sa - varankišką poveikį [6]. Kitos medžiagos, tokios kaip melatoninas ir N-acetilcis- teinas (NAC), taip pat veiksmingai mažina OS ir gali pa - gerinti vaisingumo rodiklius. Melatoninas ne tik pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, bet ir lėtina kiauši- džių ląstelių senėjimą. NAC rodo teigiamą poveikį mažinant endometriozės pažeidimų dydį ir gerinant nėštumo rodiklius, nors rezultatai priklauso nuo papildymo protokolų. Kofer- mentas Q10 (CoQ10) gali pagerinti mitochondrijų funkciją ir sumažinti pažeidimų apimtį, tačiau jo nauda kiaušialąsčių sveikatai dar nepakankamai ištirta [6]. Nors antioksidantai turi didelį potencialą mažinti oksi- dacinį stresą ir gerinti sergančiųjų endometrioze vaisingumo rodiklius, būtina atlikti daugiau tyrimų. Tai padėtų nustatyti optimalias jų dozes, ilgalaikį poveikį bei naudą tiek atskirai, tiek kartu su kitomis terapijos rūšimis. Atsirandančios terapijos ir inovacijos. Pastaruoju metu molekulinės biologijos srityje identifikuoti potencialūs bio- žymenys endometriozės diagnostikai ir stebėsenai. Šie biožy- menys, tokie kaip mikroRNR ir uždegiminiai citokinai, gali palengvinti ankstyvą diagnozavimą ir personalizuoto gydymo planavimą. Be to, nauji terapiniai agentai yra nukreipti į specifinius molekulinius kelius, tokius kaip angiogenezės inhibitoriai ir imunomoduliatoriai. Šie agentai siekia paveikti pagrindinius ligos mechanizmus ir pagerinti vaisingumo rezultatus. Tačiau tai reikalauja tolesnių tyrimų [10]. Išvados 1. In vitro apvaisinimas yra veiksmingas nevaisingumą dėl endometriozės patiriančių moterų gydymo būdas. Nauji metodai, tokie kaip endometriumo receptyvumo analizė ir embrionų atrankos technologijos, reikšmingai padidina pa- galbinio apvaisinimo sėkmės rodiklius. 2. Chirurginis gydymas tinka tik minimalios ar lengvos endometriozės atvejais. Vidutinio sunkumo ar sunkiais atve- jais chirurgija gali sumažinti kiaušidžių rezervą, todėl dažnai rekomenduojama rinktis alternatyvias strategijas, tokias kaip tiesioginis IVF taikymas. 3. GnRH agonistai, progestinai ir kiti hormoniniai pre- paratai yra efektyvūs endometriozės simptomų valdymui ir ligos progresavimo sulėtinimui, tačiau jų poveikis vaisingu- mui yra laikinas. Jie gali būti skiriami kartu su kitais gydymo būdais, siekiant optimalių rezultatų. 4. Antioksidantai, tokie kaip vitaminai C ir E, cinkas, se- lenas, kurkuminas bei resveratrolis, mažina oksidacinį stresą ir uždegimą, todėl gali prisidėti prie vaisingumo išsaugojimo. Tačiau būtina atlikti daugiau tyrimų, kad būtų nustatytos optimalios jų dozės ir poveikis žmogaus organizmui. 5. Naujai identifikuoti biožymenys, tokie kaip mikroRNR ir uždegiminiai citokinai, atveria galimybes ankstyvai en - dometriozės diagnostikai bei personalizuotam gydymui. 191 Terapiniai agentai, tokie kaip angiogenezės inhibitoriai ir imunomoduliatoriai, yra perspektyvūs būdai gerinti vaisin- gumo rezultatus ir mažinti ligos simptomus. 6. Personalizuoti gydymo protokolai, pritaikyti moterų hormoninei ir uždegiminei būklei įvertinti, yra viena iš pa- grindinių ateities gydymo krypčių. 7. Reikalingi tolesni tyrimai, siekiant suprasti antioksi- dantų, inovatyvių terapijų ir molekulinių taikinių poveikį bei jų ilgalaikį efektyvumą gydant endometriozę ir išsaugant vaisingumą. Literatūra 1. Lee D, Kim SK, Lee JR, Jee BC. Management of endometriosis- related infertility: Considerations and treatment options. Clin Exp Reprod Med 2020;47(1):1-11. https://doi.org/10.5653/cerm.2019.02971 2. Bonavina G, Taylor HS. Endometriosis-associated infertility: From pathophysiology to tailored treatment. Front Endocrinol (Lausanne). 2022;13:1020827. https://doi.org/10.3389/fendo.2022.1020827 3. Coccia ME, Nardone L, Rizzello F. Endometriosis and Infertility: A Long-Life Approach to Preserve Reproductive Integrity. Int J Environ Res Public Health 2022;19(10):6162. https://doi.org/10.3390/ijerph19106162 4. Shi J, Tan X, Feng G, Zhuo Y , Jiang Z, Banda S, Wang L, Zheng W, Chen L, Yu D, Guo C. Research advances in drug therapy of endometriosis. Front Pharmacol 2023;14:1199010. https://doi.org/10.3389/fphar.2023.1274946 5. Santulli P, Collinet P, Fritel X, Canis M, d'Argent EM, Chauf- four C, Cohen J, Pouly JL, Boujenah J, Poncelet C, Decanter C, Borghese B, Chapron C. Stratégies de prise en charge de l'infertilité en assistance médicale à la procréation dans un contexte d'endométriose, RPC Endométriose, CNGOF-HAS [Management of assisted reproductive technology (ART) in case of endometriosis related infertility: CNGOF-HAS Endometriosis Guidelines]. Gynecol Obstet Fertil Senol 2018;46(3):373-375. French. https://doi.org/10.1016/j.gofs.2018.02.025 6. Dymanowska-Dyjak I, Frankowska K, Abramiuk M, Polak G. Oxidative Imbalance in Endometriosis-Related Infer - tility-The Therapeutic Role of Antioxidants. Int J Mol Sci 2024;25(12):6298. https://doi.org/10.3390/ijms25126298 7. Collinet P, Fritel X, Revel-Delhom C, Ballester M, Bolze PA, Borghese B, Bornsztein N, Boujenah J, Brillac T, Chabbert- Buffet N, Chauffour C, Clary N, Cohen J, Decanter C, Denouël A, Dubernard G, Fauconnier A, Fernandez H, Gauthier T, Golfier F, Huchon C, Legendre G, Loriau J, Mathieu-d'Argent E, Merlot B, Niro J, Panel P, Paparel P, Philip CA, Ploteau S, Poncelet C, Rabischong B, Roman H, Rubod C, Santulli P, Sauvan M, Thomassin-Naggara I, Torre A, Wattier JM, Yaz- beck C, Bourdel N, Canis M. Management of endometriosis: CNGOF/HAS clinical practice guidelines - Short version. J Gynecol Obstet Hum Reprod 2018;47(7):265-274. https://doi.org/10.1016/j.jogoh.2018.06.003 8. Liu F, He L, Liu Y , Shi Y , Du H. The expression and role of oxidative stress markers in the serum and follicular fluid of patients with endometriosis. Clin Exp Obstet Gynecol 2013;40(3):372-6. 9. Boroumand S, Hosseini S, Pashandi Z, Faridi-Majidi R, Salehi M. Curcumin-loaded nanofibers for targeting endometriosis in the peritoneum of a mouse model. J Mater Sci Mater Med 2019;31(1):8. https://doi.org/10.1007/s10856-019-6337-4 10. Pant A, Moar K, Arora TK, Maurya PK. Biomarkers of endo- metriosis. Clin Chim Acta 2023;549:117563. https://doi.org/10.1016/j.cca.2023.117563 A REVIEW OF THE LATEST TREATMENT OPPORTUNITIES FOR ENDOMETRIOSIS: THE PROBLEM OF INFERTILITY L. Kasperiūnaitė, I. Radavičiūtė Keywords: endometriosis, infertility, in vitro fertilization, an- tioxidants, biomarkers. Summary Endometriosis is a chronic inflammatory gynecological disease characterized by the growth of endometrial tissue outside the ute- rus. It affects up to 10% of women of reproductive age worldwide and is a leading cause of infertility. This article explores advance- ments in the treatment of infertility caused by endometriosis, focu- sing on innovations in in vitro fertilization (IVF), pharmacological therapy, and the role of antioxidants. IVF remains a primary option for women with endometriosis-related infertility, with progress in ovarian stimulation methods, cryopreservation, and genetic testing significantly improving success rates. Personalized IVF protocols and new technologies, such as time-lapse imaging and artificial in- telligence, enhance embryo selection and outcomes. Pharmacologi- cal therapy, including hormonal treatments and anti-inflammatory agents, remains essential in managing endometriosis and preser - ving fertility. The integration of antioxidants, such as vitamins C and E, zinc, selenium, and natural compounds like curcumin and re- sveratrol, shows potential for reducing oxidative stress and inflam- mation. Emerging therapies targeting specific molecular pathways and biomarkers, such as angiogenesis inhibitors and immunomo- dulators, offer promising avenues for improving diagnostic preci- sion and therapeutic efficacy. However, further research is requi- red to validate these approaches and optimize treatment strategies. Correspondence to: [email protected] Gauta 2025-04-09