MOTERŲ, SERGANČIŲ ENDOMETRIOZE, LIGOS VALDYMAS

24 Žurnalo tinklalapis: https://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Alina Bažanovienė, el. p. [email protected] SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2026, 36 tomas, Nr.4, p. 24-29 DOI: https://doi.org/10.35988/sm-hs.2026.150VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH Raktažodžiai: endometriozė, ligos valdymas, dubens skausmas, hormonų terapija, slauga. Santrauka Remiantis ilgalaikiais klinikiniais tyrimais, epidemio - logine statistika bei tarptautinių sveikatos organizacijų duomenimis, endometriozė diagnozuojama maždaug 5-10 procentų vaisingo amžiaus moterų visame pasau - lyje. Ši patologija laikoma sisteminiu susirgimu, todėl sukelia daug negalavimų ir iššūkių. Gydant svarbu ne tik taikyti tradicinius gydymo metodus, bet ir integruoti kompleksinius - holistinius ligos valdymo būdus. Šioje srityje labai svarbų vaidmenį atlieka slaugytojas, prisidė- damas prie pacientės ugdymo savarankiškai valdyti ligą ir priimti sveikatai palankius sprendimus. Tikslas. Išnagrinėti sergančiųjų endometrioze ligos val- dymą.Išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduria endometrioze sergančios moterys, kokius ligos valdymo būdus jos taiko ir koks yra slaugytojo vaidmuo padedant valdyti šią ligą. Metodika. Tyrime dalyvavo 100 endometrioze sergančių moterų, savanoriškai sutikusių dalyvauti apklausoje. Ti- riamųjų imtis suformuota taikant netikimybinį parinkimo patogųjį, tikslinį būdą. Tyrimo duomenys buvo surinkti respondentėms užpildžius pateiktą anoniminį klausimyną. Tai leido apžvelgti moterų patiriamas problemas, susiju- sias su endometrioze, jų taikomus ligos valdymo būdus, bei slaugytojo vaidmenį šiame procese. Rezultatai. Dauguma apklaustųjų nurodė, kad joms daž- niausiai pasireiškia ciklinis ir maudžiantis dubens skaus- mas. Nemaža dalis respondenčių skausmą lytinių santy- kių metu jaučia kartais, trečdalis − dažnai. Daugiau nei pusė respondenčių atskleidė, kad dėl endometriozės joms pasireiškia disfunkcinis kraujavimas. Tyrimas parodė, kad moterys dažniausiai naudoja NVNU ir hormonų te- rapiją tiek dubens skausmui, tiek skausmui lytinių san- tykių metu mažinti. Beveik pusė respondenčių netaiko priemonių disfunkciniam kraujavimui mažinti, o taikant medikamentinius metodus dažniausias pasirinkimas yra hormonų terapija. Nemaža dalis respondenčių nurodė, kad norėtų gauti daugiau slaugos specialisto informacijos dėl endometriozės. Nemaža apklaustųjų dalis nurodė, kad joms svarbiausias yra konsultavimas apie alternatyvius ligos valdymo būdus ir ligos klinikinių simptomų val - dymas. Dauguma respondenčių pageidauja informaciją gauti tiesioginių konsultacijų metu. Išvados. Endometrioze sergančios moterys dažniausiai susiduria su cikliniu ir maudžiančiu dubens skausmu, skausmu lytinių santykių metu ir disfunkciniu krauja - vimu. Siekdamos sumažinti dubens skausmą, skausmą lytinių santykių metu ir disfunkcinį kraujavimą, moterys dažniausiai taiko medikamentinius ligos valdymo būdus. Slaugytojo kaip konsultanto vaidmuo yra itin svarbus respondentėms, todėl jos pageidauja daugiau išsamaus informavimo apie ligą ir jos valdymo būdus. Imties da- lyvės nurodė, kad labiausiai vertintų galimybę gauti in- formaciją tiesioginių konsultacijų metu. Įvadas Endometriozė yra lėtinė ginekologinė patologija, dia - gnozuojama maždaug 5-10 procentų vaisingo amžiaus mo- terų visame pasaulyje. Dėl nuolatinio sergamumo rodiklių didėjimo, šis susirgimas laikomas visuotine problema, kuri kelia nemažai iššūkių. Liga labiausiai paveikia 20–29 metų moteris. Ši liga nustatoma vis jaunesnio amžiaus pacientėms, todėl medicinos specialistams kyla naujų išbandymų ir kliū- čių, sprendžiant su endometrioze susijusias problemas [1]. Pirmieji endometriozės simptomai pasireiškia dar paau- glystėje. Brendimo laikotarpiu dažniausias endometriozės požymis – skausmas menstruacijų metu. Dismenorėja daro neigiamą įtaką mergaičių kasdienybei ir socialinei veiklai. Tai paauglėms kelia nerimą ir nežinomybę, todėl kartais joms reikalinga psichologinė pagalba [2]. Endometrioze sergančios moterys jaučia daug įvairių simptomų, kurie veikia jų fizinę sveikatą, psichologinę ir emocinę būklę, prastina gyvenimo kokybę. Endometriozė vis dažniau apibūdinama kaip siste- minė liga, nes jos poveikis neapsiriboja dubens sritimi, o sukelia hormonų disbalansą, dėl kurio gali išsivystyti kiti susirgimai. Baimė ir nuolatinis stresas dar labiau sustiprina skausmo pojūtį [3]. MOTERŲ, SERGANČIŲ ENDOMETRIOZE, LIGOS V ALDYMAS Emilija Jurkevičienė, Alina Bažanovienė Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas 25 Endometriozės etiologija nėra visiškai ištirta, todėl kyla ligos gydymo ir jos valdymo sunkumų [3]. Dėl sudėtingos diagnostikos ir nespecifinių simptomų, neretai priskiriamų kitiems susirgimams, dažnai endometriozė nustatoma pa - vėluotai. Kartais tai gali trukti net iki 7-9 metų nuo pirmų simptomų iki diagnozavimo. Per tokį ilgą laikotarpį liga komplikuojasi ir įgauna sudėtingesnes stadijas [1]. Endome- triozė sukelia daug kitų negalavimų ir iššūkių, todėl svarbu tradicinius gydymo metodus derinti su holistiniais ligos val- dymo būdais, tokiais kaip pacientės sveikatos raštingumo ugdymas, konsultavimas, emocinės gerovės skatinimas, skaitmeninių technologijų įtraukimas [4]. Endometrioze sergančios moters priežiūroje labai svarbų vaidmenį atlieka slaugytojas, kurio indėlis į holistinę sveikatos sistemą už - ima reikšmingą vietą. Slaugytojas veikia kaip įvairių sričių specialistų tarpininkas, užtikrindamas nuoseklų gydymo procesą, kokybiškesnį informacijos perdavimą, emocinę paramą ir supažindina pacientę su skausmo valdymo būdais. Slaugytojas prisideda prie pacientės ugdymo savarankiškai valdyti ligą ir priimti sveikatai palankius sprendimus [5]. Endometriozė yra sudėtinga sisteminė patologija, kurios diagnozės amžius nuolat jaunėja ir daro reikšmingą poveikį ne tik moters fiziologijai, bet ir psichologinei gerovei, gy - venimo kokybei. Šios ligos komplikuotas diagnozavimas ir iki galo neaiškios atsiradimo priežastys sudaro nemažai kliūčių gydymo ir slaugos procese. Ši pasirinkta tema ir tyrimo objektas yra aktualus tiek medicinos kontekste, tiek visuomenės sveikatos gerinimui. Iškyla tyrimo problema: kaip sergančios endometrioze moterys valdo šią ligą? Tyrimo tikslas – atskleisti moterų, sergančiųjų endome- trioze, ligos valdymą. Tyrimo medžiaga ir metodai Tyrimui pasirinktas anketinės apklausos metodas. Klausi- mynas sudarytas remiantis išanalizuotais moksliniais straips- niais ir juose pateiktomis įžvalgomis, atsižvelgiant į tyrimo tikslą bei uždavinius. Tiriamųjų imtis suformuota taikant netikimybinį patogiosios atrankos metodą, anketą platinant internetinėje endometrioze sergančiųjų bendruomenėje. Ty- rime dalyvavo savanoriškai sutikusios moterys, kurioms nustatyta endometriozė. Prieš anketos pildymą dalyvėms buvo suteikta informa- cija apie tyrimo tikslą ir jo svarbą. Dalyvėms garantuota, jog surinkta informacija bus tvarkoma laikantis konfidencialumo principų. Anketą sudarė 28 klausimai: dauguma jų buvo už- daro tipo, suteikiant apklausos dalyvėms galimybę pasirinkti vieną ar kelis atsakymo variantus. Paskutinis klausimas buvo atviro pobūdžio – moterų buvo prašoma nurodyti savo amžių. Anketą sudarė bendrieji klausimai apie susirgimą endome- trioze, dėl to patiriamas problemas ir jų įveikos būdus, taip pat klausimai, susiję su slaugytojo vaidmeniu. Anketa buvo paviešinta privačioje „Facebook“ grupėje, vienijančioje en- dometrioze sergančias moteris. Anketos paskelbimas grupėje „Endometriozė“ buvo suderintas su administratoriumi ir jo patvirtintas. Apklausa vyko 2025 m. lapkričio 16 dieną. Respondentės aktyviai pildė anketą, todėl jos surinkimas truko vos vieną dieną. Tyrimui vykus sklandžiai ir sulaukus 100 savanoriškų ir aktyvių respondenčių atsakymų, apklausa buvo baigta tą pačią dieną. Dėl gerai organizuoto ir nuose- klaus proceso respondentės galėjo lengvai ir netrukdomai pateikti atsakymus. Surinkti duomenys pasižymėjo anali - zei tinkama kokybe. Duomenys buvo apdoroti „Microsoft Forms“ platformoje, leidusioje peržiūrėti sugeneruotas dia- gramas ir įvertinti respondenčių atsakymus skaičiais bei jų procentine išraiška. Tyrimo grafikai buvo parengti naudojant „Microsoft Word“ ir „Excel“, o surinkti duomenys analizuoti bei lyginti su literatūros apžvalgos rezultatais. Analizės pa- baigoje pristatomos pagrindinės išvados ir pateikiamos reko- mendacijos naudingos moterims, sergančioms endometrioze, taip pat pateiktos įžvalgos, galinčios prisidėti prie geresnio ligos valdymo ir informuotumo didinimo. Tyrimo rezultatai Sergančios endometrioze moterys dažnai patiria dubens skausmus, kurie skirstomi pagal pobūdį, intensyvumą ir tru- kmę. Tyrimo dalyvių buvo paklausta, kokio pobūdžio dubens skausmas dėl endometriozės joms pasireiškia. Šiek tiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų (37 proc.) nurodė, kad joms dažniausiai pasireiškia ciklinis dubens skausmas, atsirandantis prieš ar per menstruacijas. Trečdalis moterų (31 proc.) pažymėjo, jog jaučia maudžiantį dubens skausmą, plintantį į apatinę nugaros dalį ar šlaunis. Rečiau pasitaikė lėtinis, ilgiau nei 6 mėnesius trunkantis skausmas (19 proc.) ir aštrus (staigus ir trumpalaikis) dubens skausmas (13 proc.) (1 lentelė). Analizė parodė, kad skausmo tipų pa- siskirstymas statistiškai reikšmingai skiriasi nuo tolygaus (χ² = 14,40; df = 3; p < 0,05). Tai rodo, kad tam tikri skausmo tipai, ypač ciklinis ir maudžiantis skausmas, pasireiškia reikš- mingai dažniau nei kiti. Moterų buvo prašoma atsakyti, kokius endometriozės valdymo būdus jos taiko, siekdamos sumažinti dubens Skausmo tipai N(proc.) Ciklinis (atsirandantis prieš ar per menstruacijas) 37(37,0) Maudžiantis (plintantis į apatinę nugaros dalį ar šlaunis) 31(31,0) Lėtinis (trunkantis ilgiau negu 6 mėnesius) 19(19,0) Aštrus (staigus ir trumpalaikis) 13(13,0) 1 lentelė. Respondenčių patiriamo dubens skausmo tipai (N=100). 26 skausmą. Respondentės turėjo galimybę pažymėti kelis at- sakymo variantus. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog beveik trečdalis respon- denčių (28 proc.), siekdamos sumažinti dubens skausmą, vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU). Reikš- minga dalis apklaustųjų (25 proc.) taiko hormonų terapiją. Iš nemedikamentinių priemonių dažniausiai pasirinkta šilumos terapija (12 proc.) ir fizinė mankšta (11 proc.). Kiti rečiau taikomi metodai yra kvėpavimo ir relaksacijos pratimai (6 proc.), masažas (5 proc.), fizioterapija (2 proc.), akupunk- tūra (1 proc.) ir aromaterapija (1 proc.). Tuo tarpu keletas respondenčių (7 proc.) atsakė, kad nenaudoja jokių skausmo valdymo būdų (2 lentelė). Gauti duomenys leidžia teigti, kad dauguma endometrioze sergančių moterų skausmui valdyti pirmenybę teikia medikamentinėms priemonėms, tuo tarpu nemedikamentines priemones renkasi gerokai mažesnė jų dalis. Endometrioze sergančios moterys dažnai patiria skausmą lytinių santykių metu. Šis simptomas gali turėti neigiamą poveikį intymiam gyvenimui ir veikti moters emocinę būklę. Atsižvelgiant į tai, tyrimo dalyvių buvo prašoma nurodyti, kaip dažnai joms pasireiškia skausmas lytinių santykių metu dėl endometriozės. Dauguma respondenčių (33 proc.) pa - žymėjo, kad skausmą lytinių santykių metu jaučia kartais, trečdalis (30 proc.) nurodė, kad dažnai. 19 procentų moterų atsakė, kad skausmą lytinių santykių metu jaučia retai. Ma- žiausia dalis apklaustųjų (18 proc.) įvardijo, kad skausmas joms nepasireiškia (3 lentelė). Analizuojant skausmo lytinių santykių metu dažnį pagal amžiaus grupes, nustatyta, kad jauniausioje grupėje (18–24 m.) dažniausiai pasireiškia vidutinio dažnio skausmas („kar- tais“ – 32 proc.). Tuo tarpu vyresnėse amžiaus grupėse ryš- kėja dažnai ir nuolat patiriamo skausmo paplitimas. 35–44 m. amžiaus grupėje didžiausia dalis respondenčių nurodė, kad skausmą patiria „visada“ (33 proc.), o 45 metų ir vyresnių grupėje ši dalis dar labiau padidėja (35 proc.). Tai leidžia daryti išvadą, kad didėjant amžiui, skausmo stiprumas ir pasireiškimo dažnumas linkę didėti (4 lentelė). Analizė pa- rodė statistiškai reikšmingą ryšį tarp respondenčių amžiaus ir skausmo lytinių santykių metu dažnio (χ² = 24.38; df = 12; p < 0.05). Tai parodo, kad skausmo pasireiškimo dažnis priklauso nuo amžiaus grupės. Lytinių santykių metu patiriamam skausmui valdyti taikoma plati priemonių įvairovė, todėl šiame tyrime buvo Dubens skausmo mažinimo metodai N(proc.) NVNU 28(28,0) Hormonų terapija 25(25,0) Šilumos terapija 12(12,0) Fizinė mankšta 11(11,0) Netaikau 7(7,0) Kvėpavimo ir relaksacijos pratimai 6(6,0) Masažas 5(5,0) Fizioterapija 2(2,0) Akupunktūra 1(1,0) Aromaterapija 1(1,0) 2 lentelė. Respondenčių taikomi dubens skausmo mažinimo me- todai (N=100). Skausmo lytinių santykių metu dažnis N(proc.) Kartais 33(33,0) Dažnai 30(30,0) Retai 19(19,0) Nepasireiškia 18(18,0) 3 lentelė. Sergančiųjų endometrioze lytinių santykių metu patiriamo skausmo dažnis (N=100). Amžiaus grupė, m. n Niekada N(%) Retai N(%) Kartais N(%) Dažnai N(%) Visada N(%) 18–24 25 2(8,0) 5(20,0) 8(32,0) 6(24,0) 4(16,0) 25–34 35 1(2,9) 4(11,4) 10(28,6) 12(34,3) 8(22,9) 35–44 30 1(3,3) 3(10,0) 7(23,3) 9(30,0) 10(33,3) 45+ 20 0(0,0) 2(10,0) 5(25,0) 6(30,0) 7(35,0) 4 lentelė. Respondenčių patiriamo skausmo lytinių santykių metu dažnis pagal amžių. Lytinių santykių metu patiriamo skausmo mažinimo metodai N(proc.) Netaikau 56(56,0) Hormonų terapija 20(20,0) NVNU 14(14,0) Šilumos terapija 5(5,0) Kvėpavimo ir relaksacijos pratimai 4(4,0) Akupunktūra 1(1,0) 5 lentelė. Respondenčių naudojami skausmo valdymo lytinių san- tykių metu metodai (N=100). Disfunkcinio kraujavimo pasireiškimas N(proc.) Pasireiškia 59(59,0) Nepasireiškia 41(41,0) 6 lentelė. Disfunkcinio kraujavimo pasireiškimas (N=100). 27 domėtasi, kokius būdus pasitelkia pačios moterys. Tyrimo dalyvės galėjo pažymėti visus joms tinkamus atsakymus. Analizuojant gautus atsakymus pastebėta, kad dauguma moterų (56 proc.) nesiima jokių priemonių skausmui lyti - nių santykių metu mažinti. Iš taikomų papildomų valdymo būdų dažniausiai pasirenkama hormonų terapija (20 proc.) ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) (14 proc.). Rečiau naudojama šilumos terapija (5 proc.), kvėpavimo ir relaksacijos pratimai (4 proc.), akupunktūra (1 proc.). Šiuo atveju aromaterapija nebuvo pasirenkama. Duomenys pa - teikti 5 lentelėje. Disfunkcinis kraujavimas yra būdingas ir dažnai pa - sitaikantis endometriozės požymis. Dėl šios priežasties, respondenčių buvo paklausta, ar joms dėl endometriozės pasireiškia disfunkcinis kraujavimas. Daugiau negu pusė moterų (59 proc.) atskleidė, kad joms pasireiškia disfunkcinis kraujavimas. Kitoms (41 proc.) šis simptomas nepasireiškė (6 lentelė). Gauti duomenys leidžia teigti, kad daugumai moterų disfunkcinis kraujavimas yra aktuali ir dažnai pasi- kartojanti problema. Analizuojant disfunkcinio kraujavimo dėl endometriozės paplitimą pagal amžių nustatyta, kad jaunesnėse amžiaus grupėse (18–24 m.) dažniau pasireiškė retesnis ar vidutinio dažnio kraujavimas („retai“ – 24 proc., „kartais“ – 28 proc.), arba net nepasireiškė (20 proc.). Tuo tarpu vyresnėse am- žiaus grupėse ryškėja didesnis kraujavimo dažnis. 35–44 m. grupėje reikšminga dalis respondenčių nurodė dažną (27 proc.) ir labai dažną (26 proc.) kraujavimą, o 45 metų ir vyresnių grupėje šie rodikliai dar labiau padidėja (atitinka- mai po 30 proc.). Gauti rezultatai parodo tendenciją, kad didėjant amžiui, disfunkcinio kraujavimo dėl endometriozės paplitimas ir dažnis didėja (7 lentelė). Tačiau chi kvadrato kriterijaus analizė neparodė statistiškai reikšmingo ryšio tarp amžiaus ir kraujavimo dažnio (χ² = 8,33; df = 12; p > 0,05), todėl ši tendencija negali būti laikoma statistiškai patvirtinta. Disfunkcinį kraujavimą galima suvaldyti keletu medi - kamentinių būdų. Respondenčių buvo paklausta, kokius endometriozės valdymo būdus jos taiko disfunkciniam krau- javimui mažinti. Galimas daugiau nei vienas atsakymas. Apklausos rezultatai parodė, kad dauguma moterų (49 proc.) netaiko jokių pagalbinių priemonių disfunkciniam kraujavi- mui dėl endometriozės mažinti. Iš taikomų medikamentinių metodų dažniausiai pasirenkama hormonų terapija (32 proc.). Mažiausia dalis apklaustųjų pasirinko nesteroidinius vais - tus nuo uždegimo (NVNU) (15 proc.) ir traneksamo rūgštį (5 proc.). Analizė grindžiama diagramos duomenimis (8 lentelė). Apklausos rezultatai parodė, kad nors dalis moterų taiko pagalbines medikamentines priemones disfunkciniam kraujavimui valdyti, beveik pusė respondenčių nesiima jokių Informacijos gavimo būdai N(proc.) Tiesioginių konsultacijų metu 61(61,0) Nuotolinių individualių konsultacijų metu 26(26,0) Telefonu 10(10,0) Dirbtinio intelekto pagalba 3(3,0) Amžiaus grupė, m. n Nepasireiškia N(%) Retai N(%) Kartais N(%) Dažnai N(%) Labai dažnai N(%) 18–24 25 5(20,0) 6(24,0) 7(28,0) 4(16,0) 3(12,0) 25–34 35 4(11,4) 7(20,0) 10(28,6) 8(22,9) 6(17,1) 35–44 30 2(6,7) 4(13,3) 8(26,7) 8(26,7) 8(26,7) 45+ 20 1(5,0) 2(10,0) 5(25,0) 6(30,0) 6(30,0) 7 lentelė. Disfunkcinio kraujavimo dėl endometriozės paplitimas pagal amžių (N=100). Disfunkcinio kraujavimo mažinimo metodai N(proc.) Netaikau 49(49,0) Hormonų terapija 32(32,0) NVNU 15(15,0) Traneksamo rūgštis 5(5,0) Atsakymo variantai N(proc.) Norėčiau 76(76,0) Iš dalies norėčiau 16(16,0) Negaliu atsakyti 8(8,0) Informacijos sritys N(proc.) Konsultavimas apie alternatyvius ligos valdymo būdus 21(21,0) Ligos klinikinių simptomų valdymas 20(20,0) Sveikos mitybos ir gyvensenos skatinimas 17(17,0) Ryšio tarp kitų medicinos specialistų palaikymas 15(15,0) Emocinės pagalbos teikimas 14(14,0) Savirūpos mokymai 13(13,0) 8 lentelė. Disfunkcinio kraujavimo mažinimo metodai (N=100). 9 lentelė. Respondenčių poreikis gauti papildomos informacijos iš slaugytojo (N=100). 10 lentelė. Svarbiausia slaugytojo informacija pacientėms, sergančioms endometrioze (N=100). 11 lentelė. Pageidaujami informacijos gavimo iš slaugytojo būdai (N=100). 28 valdymo būdų. Dalyvėms buvo pateiktas klausimas, ar jos norėtų gauti daugiau informacijos iš slaugytojo dėl endometriozės val - dymo (9 lentelė). Dauguma (76 proc.) nurodė, kad norėtų gauti daugiau informacijos iš slaugos specialisto dėl endo- metriozės. Kitos (16 proc.) iš dalies norėtų gauti papildomos informacijos, arba negalėjo atsakyti į šį klausimą (8 proc.). Analizė parodė, kad respondenčių atsakymai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo tolygaus pasiskirstymo (χ² = 76,64; df = 2; p < 0,001). Tai rodo, kad poreikis gauti papildomos informacijos yra aiškiai dominuojantis. Šie rezultatai at - skleidžia informacijos poreikį ir parodo, kad slaugytojo, kaip konsultanto, vaidmuo yra labai svarbus. Buvo domėtasi, kokia slaugytojo informacija būtų reikš- minga ir padėtų spręsti endometriozės sukeltas problemas (10 lentelė). Respondentės turėjo galimybę pasirinkti kelis atsa- kymo variantus. Daugiausia apklaustųjų (21 proc.) nurodė, kad joms svarbiausias yra konsultavimas apie alternatyvius ligos valdymo būdus ir ligos klinikinių simptomų valdymas (20 proc.). Sveikos mitybos ir gyvensenos skatinimą svarbiu laiko 17 proc. tyrimo dalyvių, o ryšio tarp kitų medicinos specialistų palaikymą – 15 proc. Emocinio palaikymo tei - kimą reikšmingu laiko 14 proc. respondenčių, savirūpos mokymą – 13 proc. Apibendrinant galima teigti, kad pacien- tėms aktualiausia yra informacija apie ligos valdymo būdus ir klinikinių simptomų valdymą. Respondenčių buvo paklausta, kokiu būdu jos norėtų gauti informacijos iš slaugytojo apie ligą ir jos valdymą. Didžioji dalis apklaustųjų (61 proc.) pageidauja informaciją gauti tiesioginių konsultacijų metu. Daugiau negu ketvirta- dalis respondenčių (26 proc.) norėtų informaciją gauti nuo- tolinių individualių konsultacijų metu. Dešimtadalis tyrimo dalyvių (10 proc.) pasirinko informacijos gavimą telefonu, o mažiausia dalis moterų (3 proc.) nurodė, kad joms tin - kama dirbtinio intelekto pagalba. Duomenys pateikiami 11 lentelėje. Pageidaujamų informacijos gavimo būdų pasiskirstymas statistiškai reikšmingai skiriasi nuo tolygaus (χ² = 76,24; df = 3; p < 0,001). Tai rodo, kad tiesioginės konsultacijos yra reikšmingai labiau pageidaujamos nei kiti informacijos gavimo būdai. Išvados 1. Endometrioze sergančios moterys dažniausiai susiduria su cikliniu ir maudžiančiu dubens skausmu, skausmu lytinių santykių metu bei pasikartojančiu disfunkciniu kraujavimu. 2. Endometriozės sukeltą dubens skausmą dažniausiai moterys mažina medikamentiniais ligos valdymo būdais, vartodamos nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) ir hormonų terapiją. Dauguma respondenčių nesiima jo - kių priemonių skausmui lytinių santykių metu mažinti bei disfunkciniam kraujavimui kontroliuoti, o tarp papildomų priemonių taip pat vyrauja hormonų terapija ir NVNU. 3. Slaugytojo kaip konsultanto vaidmuo yra itin svarbus endometrioze sergančioms moterims. Respondentės pagei- dauja daugiau išsamaus informavimo apie ligą ir jos valdymo būdus. Ypač aktualios konsultacijos apie klinikinių simptomų kontrolę. Respondentės nurodė, kad labiausiai vertintų gali- mybę gauti informaciją tiesioginių konsultacijų metu. Literatūra 1. Yan H, Li X, Dai Y , Shi J, Wu Y , Gu Z, Zhang C, Li Q, Zhang B, Lyu S, Leng J. Global, regional, and national burdens of endometriosis from 1990 to 2021: A trend analysis. Frontiers in Medicine 2025;12: 1562196. https://doi.org/10.3389/fmed.2025.1562196 2. Panvino F, Paparella R, Pisani F, Tarani F, Ferraguti G, Fiore M, Ardizzone I, Tarani L. Endometriosis in Adolescence: A Nar- rative Review of the Psychological, Clinical and Therapeutic Aspects. Diagnostics 2025; 15(5). https://doi.org/10.3390/diagnostics15050548 3. Maulenkul T, Kuandyk A, Makhadiyeva D, Dautova A, Terzic M, Oshibayeva A, Moldaliyev I, Ayazbekov A, Maimakov T, Saruarov Y , Foster F, Sarria-Santamera A. . Understanding the impact of endometriosis on women's life: An integrative review of systematic reviews. BMC Women's Health 2024;24(524). https://doi.org/10.1186/s12905-024-03369-5 4. Mikušová P, Hricová M. Holistic approaches in endometriosis - as an effective method of treatment of symptoms. Archives of Gynecology and Obstetrics 2024;310(5):1543-1552. https://doi.org/10.1007/s43032-024-01660-2 5. Tyson K, Campbell N, Mooney SS, Holdsworth-Carson SJ. The endometriosis nurse coordinator - A new paradigm for endometriosis multidisciplinary care: A commentary. Journal of Endometriosis and Uterine Disorders 2024;8:100086. https://doi.org/10.1016/j.jeud.2024.100086 DISEASE MANAGEMENT IN WOMEN WITH ENDOMETRIOSIS E. Jurkevičienė, A. Bažanovienė Keywords: endometriosis, disease management, pelvic pain, hormonal therapy, nursing. Summary Theme relevance. According to data, endometriosis is diagno- sed in about 5-10 percent of women of childbearing age worldwide. This pathology is considered a systemic disease, therefore it cau- ses many additional ailments and challenges. During treatment, it is important not only to apply traditional treatment methods, but also to consider complex - holistic methods of disease manage - ment. In this area, the nurse plays a very important role, contribu- ting to the patient‘s education in self-management of the disease and making health-promoting decisions. 29 Purpose of the study is to examine the management of endo - metriosis. To achieve the aim of the study, it is necessary to assess the problems faced by women with endometriosis, the methods of disease management they use, and the role of the nurse in helping to manage this disease. Research results. Most respondents indicated that they most often experience cyclical and throbbing pelvic pain. A significant number of respondents noted that they experience pain during in- tercourse sometimes, a third indicated that they experience pain often. More than half of the women revealed that they experience dysfunctional bleeding due to endometriosis. The study showed that women most often use NSAIDs and hormonal therapy to re - duce both pelvic pain and pain during intercourse. Almost half of the respondents do not use measures to reduce dysfunctional blee- ding, and when using medical methods, the most common choice is hormonal therapy. A significant number of respondents indica- ted that they would like to receive more information from a nur - sing specialist about endometriosis. A significant number of res - pondents indicated that counseling about alternative methods of disease management and management of clinical symptoms of the disease is most important for them. Most respondents prefer to re- ceive information during live consultations. Conclusions. Women with endometriosis most often experi - ence cyclical and throbbing pelvic pain, pain during intercourse, and dysfunctional bleeding. In order to reduce pelvic pain, pain during intercourse, and dysfunctional bleeding, women most of - ten use medical methods of disease management. The role of the nurse as a consultant is extremely important to the respondents, therefore they would like more detailed information about the di- sease and its management methods. The sample participants indi- cated that they would most appreciate the opportunity to receive information during live consultations. Correspondence to: [email protected] Gauta 2026-04-20