{"paper_id":"d284407e-3462-45b3-b7b5-0462f1788768","body_text":"24\nŽurnalo tinklalapis: https://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Alina Bažanovienė, el. p. a.bazanoviene@spf.viko.lt \nSVEIKATOS MOKSLAI / \nHEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE \nISSN 1392-6373 print / 2335-867X online \n2026, 36 tomas, Nr.4, p. 24-29   \nDOI: https://doi.org/10.35988/sm-hs.2026.150VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH\nRaktažodžiai: endometriozė, ligos valdymas, dubens \nskausmas, hormonų terapija, slauga.\nSantrauka\nRemiantis ilgalaikiais klinikiniais tyrimais, epidemio -\nlogine statistika bei tarptautinių sveikatos organizacijų \nduomenimis, endometriozė diagnozuojama maždaug \n5-10 procentų vaisingo amžiaus moterų visame pasau -\nlyje. Ši patologija laikoma sisteminiu susirgimu, todėl\nsukelia daug negalavimų ir iššūkių. Gydant svarbu ne\ntik taikyti tradicinius gydymo metodus, bet ir integruoti\nkompleksinius - holistinius ligos valdymo būdus. Šioje\nsrityje labai svarbų vaidmenį atlieka slaugytojas, prisidė-\ndamas prie pacientės ugdymo savarankiškai valdyti ligą\nir priimti sveikatai palankius sprendimus.\nTikslas. Išnagrinėti sergančiųjų endometrioze ligos val-\ndymą.Išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduria\nendometrioze sergančios moterys, kokius ligos valdymo\nbūdus jos taiko ir koks yra slaugytojo vaidmuo padedant\nvaldyti šią ligą.\nMetodika. Tyrime dalyvavo 100 endometrioze sergančių\nmoterų, savanoriškai sutikusių dalyvauti apklausoje. Ti-\nriamųjų imtis suformuota taikant netikimybinį parinkimo\npatogųjį, tikslinį būdą.  Tyrimo duomenys buvo surinkti\nrespondentėms užpildžius pateiktą anoniminį klausimyną.\nTai leido apžvelgti moterų patiriamas problemas, susiju-\nsias su endometrioze, jų taikomus ligos valdymo būdus,\nbei slaugytojo vaidmenį šiame procese.\nRezultatai. Dauguma apklaustųjų nurodė, kad joms daž-\nniausiai pasireiškia ciklinis ir maudžiantis dubens skaus-\nmas. Nemaža dalis respondenčių skausmą lytinių santy-\nkių metu jaučia kartais, trečdalis − dažnai. Daugiau nei\npusė respondenčių atskleidė, kad dėl endometriozės joms\npasireiškia disfunkcinis kraujavimas. Tyrimas parodė,\nkad moterys dažniausiai naudoja NVNU ir hormonų te-\nrapiją tiek dubens skausmui, tiek skausmui lytinių san-\ntykių metu mažinti. Beveik pusė respondenčių netaiko\npriemonių disfunkciniam kraujavimui mažinti, o taikant\nmedikamentinius metodus dažniausias pasirinkimas yra\nhormonų terapija. Nemaža dalis respondenčių nurodė,\nkad norėtų gauti daugiau slaugos specialisto informacijos \ndėl endometriozės. Nemaža apklaustųjų dalis nurodė, kad \njoms svarbiausias yra konsultavimas apie alternatyvius \nligos valdymo būdus ir ligos klinikinių simptomų val -\ndymas. Dauguma respondenčių pageidauja informaciją \ngauti tiesioginių konsultacijų metu.\nIšvados. Endometrioze sergančios moterys dažniausiai \nsusiduria su cikliniu ir maudžiančiu dubens skausmu, \nskausmu lytinių santykių metu ir disfunkciniu krauja -\nvimu. Siekdamos sumažinti dubens skausmą, skausmą \nlytinių santykių metu ir disfunkcinį kraujavimą, moterys \ndažniausiai taiko medikamentinius ligos valdymo būdus. \nSlaugytojo kaip konsultanto vaidmuo yra itin svarbus \nrespondentėms, todėl jos pageidauja daugiau išsamaus \ninformavimo apie ligą ir jos valdymo būdus. Imties da-\nlyvės nurodė, kad labiausiai vertintų galimybę gauti in-\nformaciją tiesioginių konsultacijų metu.\nĮvadas\nEndometriozė yra lėtinė ginekologinė patologija, dia -\ngnozuojama maždaug 5-10 procentų vaisingo amžiaus mo-\nterų visame pasaulyje. Dėl nuolatinio sergamumo rodiklių \ndidėjimo, šis susirgimas laikomas visuotine problema, kuri \nkelia nemažai iššūkių. Liga labiausiai paveikia 20–29 metų \nmoteris. Ši liga nustatoma vis jaunesnio amžiaus pacientėms, \ntodėl medicinos specialistams kyla naujų išbandymų ir kliū-\nčių, sprendžiant su endometrioze susijusias problemas [1]. \nPirmieji endometriozės simptomai pasireiškia dar paau-\nglystėje. Brendimo laikotarpiu dažniausias endometriozės \npožymis – skausmas menstruacijų metu. Dismenorėja daro \nneigiamą įtaką mergaičių kasdienybei ir socialinei veiklai. \nTai paauglėms kelia nerimą ir nežinomybę, todėl kartais joms \nreikalinga psichologinė pagalba [2]. Endometrioze sergančios \nmoterys jaučia daug įvairių simptomų, kurie veikia jų fizinę \nsveikatą, psichologinę ir emocinę būklę, prastina gyvenimo \nkokybę. Endometriozė vis dažniau apibūdinama kaip siste-\nminė liga, nes jos poveikis neapsiriboja dubens sritimi, o \nsukelia hormonų disbalansą, dėl kurio gali išsivystyti kiti \nsusirgimai. Baimė ir nuolatinis stresas dar labiau sustiprina \nskausmo pojūtį [3]. \nMOTERŲ, SERGANČIŲ ENDOMETRIOZE, LIGOS V ALDYMAS\nEmilija Jurkevičienė, Alina Bažanovienė\nVilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas\n\n25\nEndometriozės etiologija nėra visiškai ištirta, todėl kyla \nligos gydymo ir jos valdymo sunkumų [3]. Dėl sudėtingos \ndiagnostikos ir nespecifinių simptomų, neretai priskiriamų \nkitiems susirgimams, dažnai endometriozė nustatoma pa -\nvėluotai. Kartais tai gali trukti net iki 7-9 metų nuo pirmų \nsimptomų iki diagnozavimo. Per tokį ilgą laikotarpį liga \nkomplikuojasi ir įgauna sudėtingesnes stadijas [1]. Endome-\ntriozė sukelia daug kitų negalavimų ir iššūkių, todėl svarbu  \ntradicinius gydymo metodus derinti su holistiniais ligos val-\ndymo būdais, tokiais kaip pacientės sveikatos raštingumo \nugdymas, konsultavimas, emocinės gerovės skatinimas, \nskaitmeninių technologijų įtraukimas [4]. Endometrioze \nsergančios moters priežiūroje labai svarbų vaidmenį atlieka \nslaugytojas, kurio indėlis į holistinę sveikatos sistemą už -\nima reikšmingą vietą. Slaugytojas veikia kaip įvairių sričių \nspecialistų tarpininkas, užtikrindamas nuoseklų gydymo \nprocesą, kokybiškesnį informacijos perdavimą, emocinę \nparamą ir supažindina pacientę su skausmo valdymo būdais. \nSlaugytojas prisideda prie pacientės ugdymo savarankiškai \nvaldyti ligą ir priimti sveikatai palankius sprendimus [5]. \nEndometriozė yra sudėtinga sisteminė patologija, kurios \ndiagnozės amžius nuolat jaunėja ir daro reikšmingą poveikį \nne tik moters fiziologijai, bet ir psichologinei gerovei, gy -\nvenimo kokybei. Šios ligos komplikuotas diagnozavimas \nir iki galo neaiškios atsiradimo priežastys sudaro nemažai \nkliūčių gydymo ir slaugos procese. Ši pasirinkta tema ir \ntyrimo objektas yra aktualus tiek medicinos kontekste, tiek \nvisuomenės sveikatos gerinimui. Iškyla tyrimo problema: \nkaip sergančios endometrioze moterys valdo šią ligą?\nTyrimo tikslas – atskleisti moterų, sergančiųjų endome-\ntrioze, ligos valdymą.\nTyrimo medžiaga ir metodai\nTyrimui pasirinktas anketinės apklausos metodas. Klausi-\nmynas sudarytas remiantis išanalizuotais moksliniais straips-\nniais ir juose pateiktomis įžvalgomis, atsižvelgiant į tyrimo \ntikslą bei uždavinius. Tiriamųjų imtis suformuota taikant \nnetikimybinį patogiosios atrankos metodą, anketą platinant \ninternetinėje endometrioze sergančiųjų bendruomenėje. Ty-\nrime dalyvavo savanoriškai sutikusios moterys, kurioms \nnustatyta endometriozė.  \nPrieš anketos pildymą dalyvėms buvo suteikta informa-\ncija apie tyrimo tikslą ir jo svarbą. Dalyvėms garantuota, jog \nsurinkta informacija bus tvarkoma laikantis konfidencialumo \nprincipų. Anketą sudarė 28 klausimai: dauguma jų buvo už-\ndaro tipo, suteikiant apklausos dalyvėms galimybę pasirinkti \nvieną ar kelis atsakymo variantus. Paskutinis klausimas buvo \natviro pobūdžio – moterų buvo prašoma nurodyti savo amžių. \nAnketą sudarė bendrieji klausimai apie susirgimą endome-\ntrioze, dėl to patiriamas problemas ir jų įveikos būdus, taip \npat klausimai, susiję su slaugytojo vaidmeniu. Anketa buvo \npaviešinta privačioje „Facebook“ grupėje, vienijančioje en-\ndometrioze sergančias moteris. Anketos paskelbimas grupėje \n„Endometriozė“ buvo suderintas su administratoriumi ir \njo patvirtintas. Apklausa vyko 2025 m. lapkričio 16 dieną. \nRespondentės aktyviai pildė anketą, todėl jos surinkimas \ntruko vos vieną dieną. Tyrimui vykus sklandžiai ir sulaukus \n100 savanoriškų ir aktyvių respondenčių atsakymų, apklausa \nbuvo baigta tą pačią dieną. Dėl gerai organizuoto ir nuose-\nklaus proceso respondentės galėjo lengvai ir netrukdomai \npateikti atsakymus. Surinkti duomenys pasižymėjo anali -\nzei tinkama kokybe. Duomenys buvo apdoroti „Microsoft \nForms“ platformoje, leidusioje peržiūrėti sugeneruotas dia-\ngramas ir įvertinti respondenčių atsakymus skaičiais bei jų \nprocentine išraiška. Tyrimo grafikai buvo parengti naudojant \n„Microsoft Word“ ir „Excel“, o surinkti duomenys analizuoti \nbei lyginti su literatūros apžvalgos rezultatais. Analizės pa-\nbaigoje pristatomos pagrindinės išvados ir pateikiamos reko-\nmendacijos naudingos moterims, sergančioms endometrioze, \ntaip pat pateiktos įžvalgos, galinčios prisidėti prie geresnio \nligos valdymo ir informuotumo didinimo. \nTyrimo rezultatai\nSergančios endometrioze moterys dažnai patiria dubens \nskausmus, kurie skirstomi pagal pobūdį, intensyvumą ir tru-\nkmę. Tyrimo dalyvių buvo paklausta, kokio pobūdžio dubens \nskausmas dėl endometriozės joms pasireiškia. \nŠiek tiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų (37 proc.) \nnurodė, kad joms dažniausiai pasireiškia ciklinis dubens \nskausmas, atsirandantis prieš ar per menstruacijas. Trečdalis \nmoterų (31 proc.)  pažymėjo, jog jaučia maudžiantį dubens \nskausmą, plintantį į apatinę nugaros dalį ar šlaunis. Rečiau \npasitaikė lėtinis, ilgiau nei 6 mėnesius trunkantis skausmas \n(19 proc.) ir aštrus (staigus ir trumpalaikis) dubens skausmas \n(13 proc.) (1 lentelė). Analizė parodė, kad skausmo tipų pa-\nsiskirstymas statistiškai reikšmingai skiriasi nuo tolygaus (χ² \n= 14,40; df = 3; p < 0,05). Tai rodo, kad tam tikri skausmo \ntipai, ypač ciklinis ir maudžiantis skausmas, pasireiškia reikš-\nmingai dažniau nei kiti.\nMoterų buvo prašoma atsakyti, kokius endometriozės \nvaldymo būdus jos taiko, siekdamos sumažinti dubens \nSkausmo tipai N(proc.)\nCiklinis (atsirandantis prieš ar per menstruacijas) 37(37,0)\nMaudžiantis (plintantis į apatinę nugaros dalį ar \nšlaunis)\n31(31,0)\nLėtinis (trunkantis ilgiau negu 6 mėnesius) 19(19,0)\nAštrus (staigus ir trumpalaikis) 13(13,0)\n1 lentelė. Respondenčių patiriamo dubens skausmo tipai (N=100).\n\n26\nskausmą. Respondentės turėjo galimybę pažymėti kelis at-\nsakymo variantus. \nTyrimo rezultatai atskleidė, jog beveik trečdalis respon-\ndenčių (28 proc.), siekdamos sumažinti dubens skausmą, \nvartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU). Reikš-\nminga dalis apklaustųjų (25 proc.) taiko hormonų terapiją. Iš \nnemedikamentinių priemonių dažniausiai pasirinkta šilumos \nterapija (12 proc.) ir fizinė mankšta (11 proc.). Kiti rečiau \ntaikomi metodai yra kvėpavimo ir relaksacijos pratimai (6 \nproc.), masažas (5 proc.), fizioterapija (2 proc.), akupunk-\ntūra (1 proc.) ir aromaterapija (1 proc.). Tuo tarpu keletas \nrespondenčių (7 proc.) atsakė, kad nenaudoja jokių skausmo \nvaldymo būdų (2 lentelė). Gauti duomenys leidžia teigti, kad \ndauguma endometrioze sergančių moterų skausmui valdyti \npirmenybę teikia medikamentinėms priemonėms, tuo tarpu \nnemedikamentines priemones renkasi gerokai mažesnė jų \ndalis.\nEndometrioze sergančios moterys dažnai patiria skausmą \nlytinių santykių metu. Šis simptomas gali turėti neigiamą \npoveikį intymiam gyvenimui ir veikti moters emocinę būklę. \nAtsižvelgiant į tai, tyrimo dalyvių buvo prašoma nurodyti, \nkaip dažnai joms pasireiškia skausmas lytinių santykių metu \ndėl endometriozės. Dauguma respondenčių (33 proc.) pa -\nžymėjo, kad skausmą lytinių santykių metu jaučia kartais, \ntrečdalis (30 proc.) nurodė, kad dažnai. 19 procentų moterų \natsakė, kad skausmą lytinių santykių metu jaučia retai. Ma-\nžiausia dalis apklaustųjų (18 proc.) įvardijo, kad skausmas \njoms nepasireiškia (3 lentelė). \nAnalizuojant skausmo lytinių santykių metu dažnį pagal \namžiaus grupes, nustatyta, kad jauniausioje grupėje (18–24 \nm.) dažniausiai pasireiškia vidutinio dažnio skausmas („kar-\ntais“ – 32 proc.). Tuo tarpu vyresnėse amžiaus grupėse ryš-\nkėja dažnai ir nuolat patiriamo skausmo paplitimas. 35–44 m. \namžiaus grupėje didžiausia dalis respondenčių nurodė, kad \nskausmą patiria „visada“ (33 proc.), o 45 metų ir vyresnių \ngrupėje ši dalis dar labiau padidėja (35 proc.). Tai leidžia \ndaryti išvadą, kad didėjant amžiui, skausmo stiprumas ir \npasireiškimo dažnumas linkę didėti (4 lentelė). Analizė pa-\nrodė statistiškai reikšmingą ryšį tarp respondenčių  amžiaus \nir skausmo lytinių santykių metu dažnio (χ² = 24.38; df = \n12; p < 0.05). Tai parodo, kad skausmo pasireiškimo dažnis \npriklauso nuo amžiaus grupės.\nLytinių santykių metu patiriamam skausmui valdyti \ntaikoma plati priemonių įvairovė, todėl šiame tyrime buvo \nDubens skausmo mažinimo metodai N(proc.)\nNVNU 28(28,0)\nHormonų terapija 25(25,0)\nŠilumos terapija 12(12,0)\nFizinė mankšta 11(11,0)\nNetaikau 7(7,0)\nKvėpavimo ir relaksacijos pratimai 6(6,0)\nMasažas 5(5,0)\nFizioterapija 2(2,0)\nAkupunktūra 1(1,0)\nAromaterapija 1(1,0)\n2 lentelė. Respondenčių taikomi dubens skausmo mažinimo me-\ntodai (N=100).\nSkausmo lytinių santykių metu dažnis N(proc.)\nKartais 33(33,0)\nDažnai 30(30,0)\nRetai 19(19,0)\nNepasireiškia 18(18,0)\n3 lentelė. Sergančiųjų endometrioze lytinių santykių metu patiriamo \nskausmo dažnis (N=100).\nAmžiaus \ngrupė, m.\nn Niekada N(%) Retai N(%) Kartais N(%) Dažnai N(%) Visada N(%)\n18–24 25 2(8,0) 5(20,0) 8(32,0) 6(24,0) 4(16,0)\n25–34 35 1(2,9) 4(11,4) 10(28,6) 12(34,3) 8(22,9)\n35–44 30 1(3,3) 3(10,0) 7(23,3) 9(30,0) 10(33,3)\n45+ 20 0(0,0) 2(10,0) 5(25,0) 6(30,0) 7(35,0)\n4 lentelė. Respondenčių patiriamo skausmo lytinių santykių metu dažnis pagal amžių. \nLytinių santykių metu patiriamo skausmo \nmažinimo metodai\nN(proc.)\nNetaikau 56(56,0)\nHormonų terapija 20(20,0)\nNVNU 14(14,0)\nŠilumos terapija 5(5,0)\nKvėpavimo ir relaksacijos pratimai 4(4,0)\nAkupunktūra 1(1,0)\n5 lentelė. Respondenčių naudojami skausmo valdymo lytinių san-\ntykių metu metodai (N=100).\nDisfunkcinio kraujavimo pasireiškimas N(proc.)\nPasireiškia 59(59,0)\nNepasireiškia 41(41,0)\n6 lentelė. Disfunkcinio kraujavimo pasireiškimas (N=100).\n\n27\ndomėtasi, kokius būdus pasitelkia pačios moterys. Tyrimo \ndalyvės galėjo pažymėti visus joms tinkamus atsakymus. \nAnalizuojant gautus atsakymus pastebėta, kad dauguma \nmoterų (56 proc.) nesiima jokių priemonių skausmui lyti -\nnių santykių metu mažinti. Iš taikomų papildomų valdymo \nbūdų dažniausiai pasirenkama hormonų terapija (20 proc.) \nir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) (14 proc.). \nRečiau naudojama šilumos terapija (5 proc.), kvėpavimo ir \nrelaksacijos pratimai (4 proc.), akupunktūra (1 proc.). Šiuo \natveju aromaterapija nebuvo pasirenkama. Duomenys pa -\nteikti 5 lentelėje.\nDisfunkcinis kraujavimas yra būdingas ir dažnai pa -\nsitaikantis endometriozės požymis. Dėl šios priežasties, \nrespondenčių buvo paklausta, ar joms dėl endometriozės \npasireiškia disfunkcinis kraujavimas. Daugiau negu pusė \nmoterų (59 proc.) atskleidė, kad joms pasireiškia disfunkcinis \nkraujavimas. Kitoms (41 proc.) šis simptomas nepasireiškė \n(6 lentelė). Gauti duomenys leidžia teigti, kad daugumai \nmoterų disfunkcinis kraujavimas yra aktuali ir dažnai pasi-\nkartojanti problema.\nAnalizuojant disfunkcinio kraujavimo dėl endometriozės \npaplitimą pagal amžių nustatyta, kad jaunesnėse amžiaus \ngrupėse (18–24 m.) dažniau pasireiškė retesnis ar vidutinio \ndažnio kraujavimas („retai“ – 24 proc., „kartais“ – 28 proc.), \narba  net nepasireiškė (20 proc.). Tuo tarpu vyresnėse am-\nžiaus grupėse ryškėja didesnis kraujavimo dažnis. 35–44 \nm. grupėje reikšminga dalis respondenčių nurodė dažną (27\nproc.) ir labai dažną (26 proc.) kraujavimą, o 45 metų ir \nvyresnių grupėje šie rodikliai dar labiau padidėja (atitinka-\nmai po 30 proc.). Gauti rezultatai parodo tendenciją, kad \ndidėjant amžiui, disfunkcinio kraujavimo dėl endometriozės \npaplitimas ir dažnis didėja (7 lentelė). Tačiau chi kvadrato \nkriterijaus analizė neparodė statistiškai reikšmingo ryšio tarp \namžiaus ir kraujavimo dažnio (χ² = 8,33; df = 12; p > 0,05), \ntodėl ši tendencija negali būti laikoma statistiškai patvirtinta. \nDisfunkcinį kraujavimą galima suvaldyti keletu medi -\nkamentinių būdų. Respondenčių buvo paklausta, kokius \nendometriozės valdymo būdus jos taiko disfunkciniam krau-\njavimui mažinti. Galimas daugiau nei vienas atsakymas. \nApklausos rezultatai parodė, kad dauguma moterų (49 proc.) \nnetaiko jokių pagalbinių priemonių disfunkciniam kraujavi-\nmui dėl endometriozės mažinti. Iš taikomų medikamentinių \nmetodų dažniausiai pasirenkama hormonų terapija (32 proc.). \nMažiausia dalis apklaustųjų pasirinko nesteroidinius vais -\ntus nuo uždegimo (NVNU) (15 proc.) ir traneksamo rūgštį \n(5 proc.). Analizė grindžiama diagramos duomenimis (8 \nlentelė). Apklausos rezultatai parodė, kad nors dalis moterų \ntaiko pagalbines medikamentines priemones disfunkciniam \nkraujavimui valdyti, beveik pusė respondenčių nesiima jokių \nInformacijos gavimo būdai N(proc.)\nTiesioginių konsultacijų metu 61(61,0)\nNuotolinių individualių konsultacijų metu 26(26,0)\nTelefonu 10(10,0)\nDirbtinio intelekto pagalba 3(3,0)\nAmžiaus \ngrupė, m.\nn Nepasireiškia \nN(%)\nRetai N(%) Kartais N(%) Dažnai N(%) Labai dažnai \nN(%)\n18–24 25 5(20,0) 6(24,0) 7(28,0) 4(16,0) 3(12,0)\n25–34 35 4(11,4) 7(20,0) 10(28,6) 8(22,9) 6(17,1)\n35–44 30 2(6,7) 4(13,3) 8(26,7) 8(26,7) 8(26,7)\n45+ 20 1(5,0) 2(10,0) 5(25,0) 6(30,0) 6(30,0)\n7 lentelė. Disfunkcinio kraujavimo dėl endometriozės paplitimas pagal amžių (N=100).\nDisfunkcinio kraujavimo mažinimo metodai N(proc.)\nNetaikau 49(49,0)\nHormonų terapija 32(32,0)\nNVNU 15(15,0)\nTraneksamo rūgštis 5(5,0)\nAtsakymo variantai N(proc.)\nNorėčiau 76(76,0)\nIš dalies norėčiau 16(16,0)\nNegaliu atsakyti 8(8,0)\nInformacijos sritys N(proc.)\nKonsultavimas apie alternatyvius ligos valdymo \nbūdus\n21(21,0)\nLigos klinikinių simptomų valdymas 20(20,0)\nSveikos mitybos ir gyvensenos skatinimas 17(17,0)\nRyšio tarp kitų medicinos specialistų palaikymas 15(15,0)\nEmocinės pagalbos teikimas 14(14,0)\nSavirūpos mokymai 13(13,0)\n8 lentelė. Disfunkcinio kraujavimo mažinimo metodai (N=100).\n9 lentelė. Respondenčių poreikis gauti papildomos informacijos \niš slaugytojo (N=100).\n10 lentelė. Svarbiausia slaugytojo  informacija pacientėms, \nsergančioms endometrioze (N=100).\n11 lentelė.  Pageidaujami informacijos gavimo iš slaugytojo būdai \n(N=100).\n\n28\nvaldymo būdų. \nDalyvėms buvo pateiktas klausimas, ar jos norėtų gauti \ndaugiau informacijos iš slaugytojo dėl endometriozės val -\ndymo (9 lentelė). Dauguma (76 proc.) nurodė, kad norėtų \ngauti daugiau informacijos iš slaugos specialisto dėl endo-\nmetriozės. Kitos (16 proc.) iš dalies norėtų gauti papildomos \ninformacijos, arba negalėjo atsakyti į šį klausimą (8 proc.). \nAnalizė parodė, kad respondenčių atsakymai statistiškai \nreikšmingai skiriasi nuo tolygaus pasiskirstymo (χ² = 76,64; \ndf = 2; p < 0,001). Tai rodo, kad poreikis gauti papildomos \ninformacijos yra aiškiai dominuojantis. Šie rezultatai at -\nskleidžia informacijos poreikį ir parodo, kad slaugytojo, \nkaip konsultanto, vaidmuo yra labai svarbus.\nBuvo domėtasi, kokia slaugytojo informacija būtų reikš-\nminga ir padėtų spręsti endometriozės sukeltas problemas (10 \nlentelė). Respondentės turėjo galimybę pasirinkti kelis atsa-\nkymo variantus. Daugiausia apklaustųjų (21 proc.) nurodė, \nkad joms svarbiausias yra konsultavimas apie alternatyvius \nligos valdymo būdus ir ligos klinikinių simptomų valdymas \n(20 proc.). Sveikos mitybos ir gyvensenos skatinimą svarbiu \nlaiko 17 proc. tyrimo dalyvių, o ryšio tarp kitų medicinos \nspecialistų palaikymą – 15 proc. Emocinio palaikymo tei -\nkimą reikšmingu laiko 14 proc. respondenčių, savirūpos \nmokymą – 13 proc. Apibendrinant galima teigti, kad pacien-\ntėms aktualiausia yra informacija apie ligos valdymo būdus \nir klinikinių simptomų valdymą.\nRespondenčių buvo paklausta, kokiu būdu jos norėtų \ngauti informacijos iš slaugytojo apie ligą ir jos valdymą. \nDidžioji dalis apklaustųjų (61 proc.) pageidauja informaciją \ngauti tiesioginių konsultacijų metu. Daugiau negu ketvirta-\ndalis respondenčių (26 proc.) norėtų informaciją gauti nuo-\ntolinių individualių konsultacijų metu. Dešimtadalis tyrimo \ndalyvių (10 proc.) pasirinko informacijos gavimą telefonu, \no mažiausia dalis moterų (3 proc.) nurodė, kad joms tin -\nkama dirbtinio intelekto pagalba. Duomenys pateikiami 11\nlentelėje.\nPageidaujamų informacijos gavimo būdų pasiskirstymas \nstatistiškai reikšmingai skiriasi nuo tolygaus (χ² = 76,24; \ndf = 3; p < 0,001). Tai rodo, kad tiesioginės  konsultacijos \nyra reikšmingai labiau pageidaujamos nei kiti informacijos \ngavimo būdai.\nIšvados\n1. Endometrioze sergančios moterys dažniausiai susiduria\nsu cikliniu ir maudžiančiu dubens skausmu, skausmu lytinių \nsantykių metu bei pasikartojančiu disfunkciniu kraujavimu. \n2. Endometriozės sukeltą dubens skausmą dažniausiai\nmoterys mažina medikamentiniais ligos valdymo būdais, \nvartodamos nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) \nir hormonų terapiją. Dauguma respondenčių nesiima jo -\nkių priemonių skausmui lytinių santykių metu mažinti bei \ndisfunkciniam kraujavimui kontroliuoti, o tarp papildomų \npriemonių taip pat vyrauja hormonų terapija ir NVNU. \n3. Slaugytojo kaip konsultanto vaidmuo yra itin svarbus\nendometrioze sergančioms moterims. Respondentės pagei-\ndauja daugiau išsamaus informavimo apie ligą ir jos valdymo \nbūdus. Ypač aktualios konsultacijos apie klinikinių simptomų \nkontrolę. Respondentės nurodė, kad labiausiai vertintų gali-\nmybę gauti informaciją tiesioginių konsultacijų metu.\nLiteratūra\n1. Yan H, Li X, Dai Y , Shi J, Wu Y , Gu Z, Zhang C, Li Q, Zhang\nB, Lyu S, Leng J. Global, regional, and national burdens of\nendometriosis from 1990 to 2021: A trend analysis. Frontiers \nin Medicine 2025;12: 1562196. \n      https://doi.org/10.3389/fmed.2025.1562196\n2. Panvino F, Paparella R, Pisani F, Tarani F, Ferraguti G, Fiore M,\nArdizzone I, Tarani L. Endometriosis in Adolescence: A Nar-\nrative Review of the Psychological, Clinical and Therapeutic \nAspects. Diagnostics 2025; 15(5). \n      https://doi.org/10.3390/diagnostics15050548\n3. Maulenkul T, Kuandyk A, Makhadiyeva D, Dautova A, Terzic\nM, Oshibayeva A, Moldaliyev I, Ayazbekov A, Maimakov T,\nSaruarov Y , Foster F, Sarria-Santamera A. . Understanding the \nimpact of endometriosis on women's life: An integrative review\nof systematic reviews. BMC Women's Health 2024;24(524).\nhttps://doi.org/10.1186/s12905-024-03369-5\n4. Mikušová P, Hricová M. Holistic approaches in endometriosis -\nas an effective method of treatment of symptoms. Archives of\nGynecology and Obstetrics 2024;310(5):1543-1552.\nhttps://doi.org/10.1007/s43032-024-01660-2\n5. Tyson K, Campbell N, Mooney SS, Holdsworth-Carson SJ.\nThe endometriosis nurse coordinator - A new paradigm for\nendometriosis multidisciplinary care: A commentary. Journal\nof Endometriosis and Uterine Disorders 2024;8:100086.\nhttps://doi.org/10.1016/j.jeud.2024.100086\nDISEASE MANAGEMENT IN WOMEN WITH \nENDOMETRIOSIS\nE. Jurkevičienė, A. Bažanovienė\nKeywords: endometriosis, disease management, pelvic pain, \nhormonal therapy, nursing.\nSummary\nTheme relevance. According to data, endometriosis is diagno-\nsed in about 5-10 percent of women of childbearing age worldwide. \nThis pathology is considered a systemic disease, therefore it cau-\nses many additional ailments and challenges. During treatment, it \nis important not only to apply traditional treatment methods, but \nalso to consider complex - holistic methods of disease manage -\nment. In this area, the nurse plays a very important role, contribu-\nting to the patient‘s education in self-management of the disease \nand making health-promoting decisions.\n\n29\nPurpose of the study is to examine the management of endo -\nmetriosis. To achieve the aim of the study, it is necessary to assess \nthe problems faced by women with endometriosis, the methods of \ndisease management they use, and the role of the nurse in helping \nto manage this disease.\nResearch results. Most respondents indicated that they most \noften experience cyclical and throbbing pelvic pain. A significant \nnumber of respondents noted that they experience pain during in-\ntercourse sometimes, a third indicated that they experience pain \noften. More than half of the women revealed that they experience \ndysfunctional bleeding due to endometriosis. The study showed \nthat women most often use NSAIDs and hormonal therapy to re -\nduce both pelvic pain and pain during intercourse. Almost half of \nthe respondents do not use measures to reduce dysfunctional blee-\nding, and when using medical methods, the most common choice \nis hormonal therapy. A significant number of respondents indica-\nted that they would like to receive more information from a nur -\nsing specialist about endometriosis. A significant number of res -\npondents indicated that counseling about alternative methods of \ndisease management and management of clinical symptoms of the \ndisease is most important for them. Most respondents prefer to re-\nceive information during live consultations.\nConclusions. Women with endometriosis most often experi -\nence cyclical and throbbing pelvic pain, pain during intercourse, \nand dysfunctional bleeding. In order to reduce pelvic pain, pain \nduring intercourse, and dysfunctional bleeding, women most of -\nten use medical methods of disease management. The role of the \nnurse as a consultant is extremely important to the respondents, \ntherefore they would like more detailed information about the di-\nsease and its management methods. The sample participants indi-\ncated that they would most appreciate the opportunity to receive \ninformation during live consultations.\nCorrespondence to: a.bazanoviene@spf.viko.lt\nGauta 2026-04-20","source_license":"CC0","license_restricted":false}