Dynamics of Clinical Symptoms and their Assoociation with the Duration of Endometriosis Diagnosis at Kaunas Clinics

Klinikinių simptomų dinamika bei jų sąsaja su endometriozės diagnostikos trukme Kauno klinikose Remeikaitė, Miglė | Recenzentas / Reviewer | | Konsultantas / Consultant | Miglė Remeikaitė. Klinikinių simptomų dinamika bei jų sąsaja su endometriozės diagnostikos trukme Kauno klinikose. Tyrimo tikslas. Įvertinti endometriozės diagnostikos trukmę Kauno klinikose nuo pirmųjų simptomų atsiradimo iki galutinės diagnozės nustatymo bei verifikuoti veiksnius, turinčius įtakos ligos diagnozavimo trukmei Tyrimo uždaviniai. 1. Ištirti pacienčių gydytų Kauno klinikose dėl endometriozės dažniausius klinikinius nusiskundimus ir jų intensyvumą. 2. Įvertinti klinikinių simptomų dinamiką iki galutinės endometriozės diagnostikos. 3. Išanalizuoti endometriozės diagnostikos (nuo pirmųjų simptomų atsiradimo iki galutinės diagnozės) trukmę Kauno klinikose. 4. Įvertinti, ar yra ryšys tarp atskirų klinikinių simptomų ir endometriozės diagnostikos trukmės. 5. Nustatyti veiksnius, lemiančius uždelstą endometriozės diagnostiką. Tyrimo metodika. Atliktas retrospektyvinis momentinis tyrimas, analizuojant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Akušerijos ginekologijos klinikoje, ginekologijos skyriuje gydytų pacienčių ligos istorijas. Tyrimo imtį sudarė nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. gydytos pacientės, kurių pagrindinis TLK kodas buvo N80.0 arba N80.1. Įtraukta 91 pacientė, atitinkanti visus atrankos kriterijus. Medicininės dokumentacijos įrašai buvo apdorojami vertinant demografinius klinikiniu rodiklius, moterų nusiskundimų pobūdį, simptomų pradžią, kreipimosi į specialistus laiką, atliktų tyrimų rezultatus (ultragarso, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 31” programinį paketą. Apskaičiuoti požymių dažniai ir procentiniai dydžiai. Kiekybiniai duomenys, neatitinkantys normalumo kriterijų, pagal Kolmogorov – Smirnov testą aprašyti mediana bei pirmuoju ir trečiuoju kvartiliais (Q1 – Q3), o normalųjį skirstinį atitinkantys – vidurkiu ir standartiniu nuokrypiu. Atsitiktinių imčių statistinis ryšys tarp požymių vertintas, taikant chi kvadrato (χ²) testą ir Fisher testą. Duomenys, neatitinkantys normalumo kriterijų, lyginti, taikant neparametrinius Mann–Whitney ir Kruskal–Wallis testus. Statistiškai reikšmingi laikyti rezultatai, kai p<0,05. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 91 pacientė (amžiaus vidurkis – 38,3 ± 0,751 m.). Didžiajai daliai moterų (70,4 proc.) diagnozuota III-IV stadijos endometriozė, o dažniausia lokalizacija buvo kiaušidėse (56,0 proc.). Pagrindiniai klinikiniai simptomai imtyje buvo ultragarsu nustatytas cistinis darinys kiaušidėse (73,6 proc.), dismenorėja (41,8 proc.) ir nevaisingumas (29,7 proc.). Nustatyta, jog pacientės, kurioms nebuvo diagnozuota kiaušidžių endometrioma, statistiškai reikšmingai dažniau skundėsi dischezija (p = 0,016), dizurija (p = 0,003) bei nevaisingumu (p = 0,043) . Dauguma pacienčių simptomus jautė 12-24 mėnesius. Nepaisant nustatytos diagnostikos trukmės priklausomybės nuo KMI grupės (p = 0,040), kitos sociodemografinės charakteristikos, ligos stadija ar lokalizacija statistiškai reikšmingo ryšio diagnostikos trukmės neturėjo (p > 0,05). Ilgiausia simptomų trukmės mediana stebėta tarp moterų vartojusių sudėtines kontraceptines tabletes (24 mėn.), nors statistiškai reikšmingo skirtumo tarp kitų medikamentinių priemonių (gestagenai, intrauterinė spiralė ar kontraceptinis žiedas), nenustatyta (p = 0,324). Medikamentinis gydymas taikytas 68,1 proc. pacienčių: gestagenai reikšmingai dažniau skirti po operacijos, o sudėtinės kontraceptinės tabletės – iki jos (p < 0,001). Išvados. Tyrimas parodė, kad Kauno klinikose endometriozės diagnostika išlieka pakankamai ilga. (vidutinė trukmė 29,86 ± 31,75, mediana 24 mėnesiai). Dažniausi simptomai – ultragarsiniu tyrimu nustatytas kiaušidžių cistinis darinys, dismenorėja bei nevaisingumas. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp ilgesnės diagnostikos trukmės ir klinikinių simptomų, sociodemografinių pacienčių veiksnių, gydymo būdų ir ligos stadijos nenustatyta. Miglė Remeikaitė. Dynamics of clinical symptoms and their association with the duration of endometriosis diagnosis at Kaunas Clinics. Research aim and objectives. To assess the duration of endometriosis diagnosis in Kaunas clinics from the onset of the first symptoms to the final diagnosis and to verify the factors influencing the duration of disease diagnosis. Objectives : 1. To investigate the most common clinical complaints and their intensity of patients treated for endometriosis in Kaunas clinics. 2. To assess the dynamics of clinical symptoms until the final diagnosis of endometriosis. 3. To analyze the duration of endometriosis diagnosis (from the onset of the first symptoms to the final diagnosis) in Kaunas clinics. 4. To assess whether there is a relationship between individual clinical symptoms and the duration of endometriosis diagnosis. 5. To identify factors determining delayed endometriosis diagnosis. Materials and methods. A retrospective, momentary study was conducted, analyzing the medical histories of patients treated at the Obstetrics and Gynecology Clinic, Gynecology Department, Kaunas Clinics of the Lithuanian University of Health Sciences Hospital (LSMUL KK). The study sample consisted of patients treated from January 1, 2020 to December 31, 2025, whose main ICD code was N80.0 or N80.1. 91 patients who met all selection criteria were included. Medical documentation records were processed by assessing demographic and clinical indicators, the nature of women's complaints, the onset of symptoms, the time of referral to specialists, and the results of tests performed (ultrasound, magnetic resonance imaging). Statistical data analysis was performed using the IBM SPSS Statistics 31 software package. The frequencies and percentages of symptoms were calculated. Quantitative data that did not meet the criteria for normality were described by the median and the first and third quartiles (Q1 – Q3) according to the Kolmogorov – Smirnov test, and those that met the normal distribution were described by the mean and standard deviation. The statistical relationship between the characteristics of random samples was assessed using the chi-square (χ²) test and the Fisher test. Data that did not meet the criteria for normality were compared using the non-parametric Mann–Whitney and Kruskal–Wallis tests. Results were considered statistically significant when p<0.05. Results. The study included 91 patients (mean age – 38.3 ± 0.751 years). The majority of women (70.4%) were diagnosed with stage III-IV endometriosis, and the most common localization was in the ovaries (56.0%). The main clinical symptoms in the sample were ultrasound-detected cystic formation in the ovaries (73.6%), dysmenorrhea (41.8%) and infertility (29.7%). It was found that patients who were not diagnosed with ovarian endometrioma, statistically significantly more often complained of dyschezia (p = 0.016), dysuria (p = 0.003) and infertility (p = 0.043). Most patients experienced symptoms for 12-24 months. Despite the established dependence of the diagnostic duration on the BMI group (p = 0.040), other sociodemographic characteristics, disease stage or localization did not have a statistically significant relationship with the diagnostic duration (p > 0.05). The longest median duration of symptoms was observed among women using combined contraceptive pills (24 months), although no statistically significant difference was found between other medicinal products (gestagens, intrauterine spiral or contraceptive ring) (p = 0.324). Medical treatment was applied in 68.1 percent. patients: gestagens were significantly more often prescribed after surgery, and combined contraceptive pills – before it (p < 0.001). Conclusions. The study showed that the diagnosis of endometriosis in Kaunas clinics remains delayed (mean duration 29.86 ± 31.75, median 24 months). The most common symptoms are ovarian cysts detected by ultrasound, dysmenorrhea and infertility. No statistically significant relationship was found between clinical symptoms, sociodemographic factors of patients, treatment methods and stage of the disease.