Epigenetinių ir kitų molekulinių veiksnių reikšmė endometriumo stromos ląstelių funkcijoms

Nevaisingumas paliečia apie 10 – 15 % vaisingo amžiaus porų visame pasaulyje. Sėkminga embriono implantacija priklauso ne tik nuo embriono kokybės, bet ir nuo gimdos vidinės gleivinės – endometriumo, pasirengimo būsenos. Disertacijos rengimo metu buvo analizuojami endometriumo stromos ląstelių (ESL) epigenetinių ir kitų molekulinių veiksnių pokyčiai decidualizacijos ir atsako į embriono sekretuojamą veiksnį – chorioninį gonadotropiną (hCG), metu. Nustatyta, kad H4hyperAc lygis specifiškai padidėja su decidualizacija susijusių genų (WNT4, HAND2, STAT5A) promotoriaus srityse, o DNR metilinimo lygis šiuose regionuose išlieka nepakitęs. Taip pat patvirtinome, kad po gilaus užšaldymo atšildyto endometriumo audinio išskirtų ESL pagrindinės mezenchiminių stromos ląstelių charakteristikos nėra pakitusios. Tačiau šiose ląstelėse aptikti DNR metilinimo lygio ir šią modifikaciją reguliuojančių veiksnių (DNR metiltransferazių) pokyčiai. Tyrimo metu nustatyta, kad hCG poveikis sustiprina endometriumo funkcionavimą užtikrinančius procesus, padidindamas H3K27Ac kiekį su decidualizacija (FOXO1) ir implantacija (HOXA10, HAND2) susijusių genų srityse bei ESL sekretuojamų užląstelinių pūslelių miRNR kiekio pokyčius. Vertinant molekulinių veiksnių pokyčius ESL decidualizacijos metu nustatyta šių pokyčių svarba endometriumo fiziologiniams ir patologiniams procesams, o tai įgalina identifikuoti nevaisingumo diagnostikos ir gydymo strategijas.