The Significance of magnetic resonance imaging in the diagnostics of endometriosis

Darbo tikslas. Nustatyti MRT reikšmę diagnozuojant endometriozę. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo pacientės (n=39), kurioms 2012 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose buvo atlikti dubens organų MRT tyrimai dėl įtariamos giliosios endometriozės. Kontrolinės grupės (n=28) pacientėms MRT tyrimai buvo atlikti pagal įprastinę metodiką. Tiriamosios grupės (n=11) pacientėms MRT tyrimai buvo atlikti makštį ir tiesąją žarną užpildžius ultragarso geliu. Rezultatai. Endometriozės židiniai MRT tyrimu aptikti 82 proc. pacienčių, iš jų 90,9 proc. tiriamojoje ir 78,6 proc. kontrolinėje grupėse. Vertinant giliosios endometriozės židinius, MRT tyrimo jautrumas – 100 proc. tiriamojoje ir 91,3 proc. kontrolinėje grupėse, specifiškumas – atitinkamai 50 proc. ir 80 proc., teigiama prognostinė vertė (TPV) – atitinkamai 90 proc. ir 95,4 proc., neigiama prognostinė vertė (NPV) – atitinkamai 100 proc. ir 66,7 proc., tikslumas – atitinkamai 90,9 proc. ir 89,2 proc. Išvados. Tiriant giliosios endometriozės židinius, konvencinė MRT pasižymėjo dideliu jautrumu, specifiškumu, TPV ir tikslumu bei vidutiniška NPV. Užpildžius makštį bei tiesiąją žarną vandens pagrindu pagamintu ultragarso geliu, MRT tyrimas pasižymėjo didesniu jautrumu, NPV ir tikslumu, tačiau mažesniu specifiškumu ir TPV negu konvencinė MRT. MRT tyrimu daugiausia endometriozės židinių buvo rasta užpakalinėje gimdos sienelėje ir kiaušidėse. Tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse rezultatai iš esmės nesiskyrė.