{"paper_id":"e9a90a3c-ab08-4713-944b-2ccc707df9da","body_text":"96\nŽurnalo tinklalapis: https://sm-hs.eu                                                 Adresas susirašinėti: Martynas Čiuplinskas, el. p. martynasciuplinskas@yahoo.com\nRaktažodžiai: endometriozė, patofiziologija, dismeno-\nrėja, nevaisingumas.\nSantrauka\nEndometriozė yra dažna gerybinė uždegiminė gine -\nkologinė liga, kuri pasireiškia endometriumo liaukų ir \nstromos židinių buvimu už gimdos ertmės ribų. Apie \n10 proc. reprodukcinio amžiaus moterų serga endome-\ntrioze. Endometriozės išsivystymo riziką didina ilgas \nlaikas be nėštumo, pailgėjęs endogeninio estrogeno po-\nveikis (ankstyva menarchė), vėlyva menopauzė, trumpi \nmenstruaciniai ciklai (<27 dienos), gausus menstruacinis \nkraujavimas, mažas kūno masės indeksas, patirtas fizi-\nnis ar seksualinis smurtas vaikystėje ir transnesočiųjų \nriebalų rūgščių vartojimas. Endometriozė išsivysto, kai \nektopinės endometriumo ląstelės implantuojasi į kitus \naudinius, auga ir sukelia uždegiminį atsaką. Moterys, \nsergančios endometrioze, dažniausiai kenčia nuo dubens \nir pilvo skausmų, dismenorėjos, dispareunijos, gausaus \nkraujavimo menstruacijų metu ir nevaisingumo.\nĮvadas\nEndometriozė yra dažna gerybinė uždegiminė ginekolo-\nginė liga, kuri pasireiškia endometriumo liaukų ir stromos \nžidinių buvimu už gimdos ertmės ribų. Šie židiniai paprastai \nbūna dubens srityje, bet gali išplisti ir į daugiau vietų, pa -\nvyzdžiui į žarnyną, pleuros ertmę ir diafragmą [1]. Ektopi-\nniai endometriumo židiniai ir lėtinis uždegimas gali sukelti \ndismenorėją, dispareuniją, lėtinį skausmą ir nevaisingumą. \nEndometriozė priklauso nuo estrogenų, todėl ja serga mote-\nrys premenarchiniais, reprodukciniais ir postmenopauziniais \nhormoniniais laikotarpiais.\nTyrimo tikslas − išanalizuoti ir aptarti įrodymais pagrįstą \ninformaciją apie endometriozės epidemiologiją, patogenezę, \nrizikos veiksnius bei simptomus.\nTyrimo medžiaga ir metodai\nTaikyta sisteminė mokslinės literatūros apžvalga ir \nanalizė. Duomenų buvo ieškoma PubMed, Google Scho -\nlar, UpToDate bei Cochrane duomenų bazėse. Visateksčiai \nstraipsniai atrinkti, jei jų pavadinimas, santrauka ar reikš -\nminiai žodžiai nurodė, kad tyrimas tinkamas šiai apžvalgai. \nNaudoti raktažodžiai: endometriozė, patofiziologija, disme-\nnorėja, nevaisingumas (angl. endometriosis, pathogenesis, \ndysmenorrhea, infertility).\nTyrimo rezultatai\nEndometriozės paplitimas varijuoja skirtingose populia-\ncijose. Apie 10 proc. reprodukcinio amžiaus moterų serga \nendometrioze [2]. Tikslų endometriozės paplitimą sunku \nnustatyti, kadangi daliai moterų ji yra asimptomė, o kitoms \ngali pasireikšti labai įvairūs ir nespecifiniai simptomai. To-\nkiu atveju diagnozės patvirtinimui reikia atlikti operaciją. \nRetrospektyviniame kohortiniame tyrime, apėmusiame 9500 \nmoterų, kurioms buvo atlikta histerektomija dėl gerybinių \nindikacijų, 15 proc. tiriamųjų buvo nustatyta endometriozė. \nEndometriozės paplitimas pacientėms su klinikiniais simp-\ntomais gerokai didesnis: apie 40 proc. paauglių merginų, \nturinčių lytinių takų anomalijų, 50 proc. nevaisingų moterų \nir iki 70 proc. moterų, patiriančių dubens skausmus, serga \nendometrioze [3].\nEndometriozės riziką didina ilgas laikas be nėštumo, pa-\nilgėjęs endogeninio estrogeno poveikis (ankstyva menarchė), \nvėlyva menopauzė, trumpi menstruaciniai ciklai (<27 die -\nnos), gausus menstruacinis kraujavimas, mažas kūno masės \nindeksas, patirtas fizinis ar seksualinis smurtas vaikystėje ir \ntransnesočiųjų riebalų rūgščių vartojimas. Endometriozės \nriziką mažina didesnis nėštumų skaičius, ilgesni laktacijos in-\ntervalai ir vėlyva menarchė. Vienas retrospektyvinis tyrimas \nparodė, kad peroralinių kontraceptinių tablečių vartojimas \ntaip pat padidina riziką sirgti šia liga [4].\nEndometriozė išsivysto, kai ektopinės endometriumo \nląstelės implantuojasi į kitus audinius, auga ir sukelia užde-\ngiminį atsaką. Patogenezė yra daugiaveiksnė ir susijusi su \nektopiniais endometriumo audiniais, pakitusiu imunitetu, dis-\nbalansu tarp ląstelių proliferacijos ir apoptozės, sutrikusiais \nhormoniniais signalais ir genetiniais faktoriais. 8 genomo \nstudijų metaanalizė parodė, kad endometriozė susijusi su \nmažiausiai 6 genomo regionais.  Įrodyta, kad endometriozė \nturi sąsajų su vėžį sukeliančiais genais ARID1A, PIK3CA, \nENDOMETRIOZĖ: EPIDEMIOLOGIJA, RIZIKOS VEIKSNIAI, \nPATOFIZIOLOGIJA IR KLINIKINIAI SIMPTOMAI\nMartynas Čiuplinskas\nVilniaus universitetas, Medicinos fakultetas\nSVEIKATOS MOKSLAI / \nHEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE\nISSN 1392-6373 print / 2335-867X online\n2022, 32 tomas, Nr.5, p. 96-97    \nDOI: https://doi.org/10.35988/sm-hs.2022.198APŽV ALGA / REVIEW\n\n97\nKRAS ir PPP2R1A [5]. Vėžį sukeliančių genų mutacijų bu-\nvimas nepiktybiškose ląstelėse iš dalies paaiškina šių ląstelių \nagresyvumą bei jų gebėjimą skverbtis giliai į audinius. Šios \nmutacijos buvo aptiktos tik epitelinėse ląstelėse. \nLabiausiai paplitusi ektopinių endometriumo ląstelių te-\norija yra Sampsono retrogradinių menstruacijų teorija, pasak \nkurios endometriumo ląstelės, tekėdamos atgal per kiau -\nšintakius,  patenka į pilvo ertmę. Kiti potencialūs ektopinių \nendometriumo ląstelių šaltiniai galėtų būti mezotelis, kamie-\nninės ląstelės, kaulų čiulpų kamieninės ląstelės, embrioniniai \nlikučiai bei diseminacija per kraujagysles arba limfagysles \n[6]. Kai endometriozės procesas įsigali, simptomai atsiranda \ndėl uždegiminio proceso. Dubens skausmas asocijuojamas \nsu padidėjusia uždegiminių ir skausmo mediatorių gamyba, \nsu implantuotų ląstelių neurologine disfunkcija.\nEndometrioze sergančios moterys dažniausiai patiria \ndubens ir pilvo skausmus, dismenorėją, dispareuniją, gausų \nkraujavimą menstruacijų metu ir nevaisingumą. Endome -\ntriozė gali būti atsitiktinai atrasta chirurginių operacijų metu. \nDubens skausmas gali būti bukas, tvinkčiojantis, aštrus arba \ndeginantis. Ligos simptomai intensyviausiai pasireiškia 25-\n35 gyvenimo metais [7]. Kohortinis tyrimas, kuriame daly-\nvavo 600 moterų, identifikavo visceralinį sindromą, kuris \napima 7 simptomus, asocijuotus su endometrioze: pilvo \nskausmas, nesusijęs su menstruacijomis; skausmingas šla-\npinimasis; skausmas tuštinantis; vidurių užkietėjimas arba \nviduriavimas; nereguliarus kraujavimas; pykinimas arba \nvėmimas; nuovargis arba energijos trūkumas [8]. Simpto -\nmai gali būti pavieniai arba keletas pasireikšti vienu metu. \nDidesnis simptomų skaičius siejamas su didesne ligos rizika.\nIšvados\n1. Endometriozės paplitimas varijuoja skirtingose po -\npuliacijose. Apie 10 proc. reprodukcinio amžiaus moterų \nserga endometrioze.\n2. Reikšmingiausi endometriozės rizikos veiksniai yra \nilgas laikas be nėštumo, pailgėjęs endogeninio estrogeno \npoveikis, vėlyva menopauzė, trumpi menstruaciniai ciklai \nir gausus menstruacinis kraujavimas.\n3. Patogenezė yra daugiaveiksnė, susijusi su ektopiniais \nendometriumo audiniais, pakitusiu imunitetu, disbalansu tarp \nląstelių proliferacijos ir apoptozės, sutrikusiais hormoniniais \nsignalais ir genetiniais faktoriais.\n4. Endometrioze sergančios moterys dažniausiai patiria \ndubens ir pilvo skausmus, dismenorėją, dispareuniją, gausų \nkraujavimą menstruacijų metu ir nevaisingumą.\nLiteratūra\n1. Laganà AS, Garzon S, Götte M, Viganò P, Franchi M, Ghezzi F, \net al. The Pathogenesis of Endometriosis: Molecular and Cell \nBiology Insights. Int J Mol Sci 2019;20(22):E5615.\n      https://doi.org/10.3390/ijms20225615\n2. Shafrir AL, Farland LV , Shah DK, Harris HR, Kvaskoff M, Zon-\ndervan K, et al. Risk for and consequences of endometriosis: \nA critical epidemiologic review. Best Pract Res Clin Obstet \nGynaecol 2018;51:1-15.\n      https://doi.org/10.1016/j.bpobgyn.2018.06.001\n3. Dovey S, Sanfilippo J. Endometriosis and the adolescent. Clin \nObstet Gynecol 2010;53(2):420-8.\n      https://doi.org/10.1097/GRF.0b013e3181dbdc61\n4. Treloar SA, Bell TA, Nagle CM, Purdie DM, Green AC. Early \nmenstrual characteristics associated with subsequent diagnosis \nof endometriosis. Am J Obstet Gynecol 2010;202(6):534.e1-6.\n      https://doi.org/10.1016/j.ajog.2009.10.857\n5. Anglesio MS, Papadopoulos N, Ayhan A, Nazeran TM, Noë M, \nHorlings HM, et al. Cancer-Associated Mutations in Endome-\ntriosis without Cancer. N Engl J Med 2017 ;376(19):1835-48.\n       https://doi.org/10.1056/NEJMoa1614814\n6. Burney RO, Giudice LC. Pathogenesis and pathophysiology of \nendometriosis. Fertil Steril 2012;98(3):511-9.\n       https://doi.org/10.1016/j.fertnstert.2012.06.029\n7. Hickey M, Ballard K, Farquhar C. Endometriosis. BMJ \n2014;348:g1752.\n       https://doi.org/10.1136/bmj.g1752\n8. Hansen KE, Kesmodel US, Baldursson EB, Kold M, Forman \nA. Visceral syndrome in endometriosis patients. Eur J Obstet \nGynecol Reprod Biol 2014;179:198-203.\n            https://doi.org/10.1016/j.ejogrb.2014.05.024\nENDOMETRIOSIS: EPIDEMIOLOGY, \nRISK FACTORS, PATHOPHYSIOLOGY AND \nCLINICAL SYMPTOMS\nM. Čiuplinskas\nKeywords: endometriosis, pathophysiology, dysmenorrhea, \ninfertility.\nSummary\nEndometriosis is a common inflammatory benign gynecolo -\ngic disease which presents as endometrial glands and stroma oc -\ncuring outside of the uterine cavity. Around 10% of reproductive \nage women are affected by this disease. Risk factors include lon -\nger nulliparity, extended exposure to endogenous estrogen, short \nmenstrual cycles, late menopause, heavy menstrual bleeding, phy-\nsical or sexual abuse in childhood, low body mass index and con-\nsumption of trans unsaturated fat. Endometriosis develops when \nectopical endometrial cells implant, grow and initiate an inflam -\nmatory process. Women with endometriosis suffer from abdomi-\nnal and pelvic pain, dysmenorrhea, dyspareunia, heavy menstrual \nbleeding and infertility.\nConclusions: 1. Around 10% of reproductive age women are \naffected by this disease. 2. The most significant risk factors are \nlonger nulliparity, extended exposure to endogenous estrogen, \nshort menstrual cycles, late menopause, heavy menstrual bleeding. \n3. Pathogenesis is multifactorial and is associated with ectopic en-\ndometrial tissue, altered immunity, disbalance between cell pro -\nliferation and apoptosis, aberrant endocrine signaling and genetic \nfactors. 4. Women with endometriosis suffer from abdominal and \npelvic pain, dysmenorrhea, dyspareunia, heavy menstrual bleeding \nand infertility.\nCorrespondence to: martynasciuplinskas@yahoo.com\nGauta 2022-01-25","source_license":"CC0","license_restricted":false}